radžasthaniečių kalbos

radžasthaniẽčių kabos, radžasthãnų kabos. Priklauso indoeuropiečių šeimos indų kalbų šakai. Užima tarpinę padėtį tarp gudžaratų kalbos ir hindi. Iš viso kalbančiųjų apie 85 mln. (21 a. pradžioje). Dažniausiai skiriamos 9 kalbos: marvarių (apie 13 mln. kalbančiųjų Indijoje – Radžasthano, Gudžarato, Madhja Pradešo, Uttar Pradešo, Harijanos, Pandžabo valstijose, apie 0,22 mln. Pakistano pietrytinėje dalyje – Sindho, Pandžabo provincijose, apie 0,02 mln. Nepalo pietinėje dalyje; vartoja devanagari ir arabų raštą; kartais skiriamos 2 atskiros kalbos: marvarių kalba, vartojama Indijoje ir Nepale, ir marvarių kalba, vartojama Pakistane), dhundarių (džaipuriečių, apie 9 mln. Indijos Radžasthano valstijoje), mevarių (apie 5,2 mln. Indijos Radžasthano Mevario regione, Gudžarato, Harijanos, Madhja Pradešo, Uttar Pradešo valstijose; raštas – devanagari), mervarių (adžmerių, apie 4 mln. Indijos Radžasthano valstijoje; devanagari), godvarių (apie 3 mln. Indijos Radžasthano valstijoje), šekhavati (apie 3 mln. Indijos Radžasthano Šekhavati regione; devanagari), dhatkių (apie 0,132 mln. Pakistano Sindho provincijoje ir apie 0,017 mln. Indijos Radžasthano vasltijos vakarinėje dalyje; arabų raštas), goarija (apie 0,03 mln.), loarkių (apie 0,02 mln., abi Pakistano Sindho provincijoje; arabų raštas).

Klasifikacija nenusistovėjusi. Dažnai radžasthaniečių kalbos laikomos viena makrokalba. Indijoje dauguma radžasthaniečių kalbų laikomos hindi dialektais. Kai kurios radžasthaniečių kalbos priskiriamos marvarių kalbos dialektams (godvarių, dhundarių ir kitos). Radžasthanų kalboms priskiriamos ir iki galo nesuklasifikuotos 8 indoeuropiečių šeimos indų kalbos: gudžarių (apie 20 mln. Indijos Džamu ir Kašmyro, Himačal Pradešo valstijose, Pakistano šiaurinėje ir pietinėje dalyje, Afganistano šiaurės rytų dalyje; arabų raštas ir devanagari), malvių (apie 11 mln. Indijos Madhja Pradešo valstijos Malvos regione, Radžasthano valstijoje; devanagari), hadothi (harauti, apie 8,8 mln. Indijos Radžasthano, Madhja Pradešo valstijose; devanagari), lambadi (lamani, apie 6 mln. Indijos Andhra Pradešo, Karnatakos, Maharaštros, Radžasthano valstijose ir kitur; devanagari, kanadų ir telugų raštai), bagrių (apie 5 mln. Indijos Radžasthano, Pandžabo Harijanos valstijose, Pakistano pietrytinėje dalyje – Sindho, Pandžabo provincijose; arabų raštas ir devanagari), nimadi (apie 1,5 mln. Indijos Madhja Pradešo valstijos Nimaro regione; devanagari), gurgula (apie 0,03 mln., Pakistano Sindho provincijoje; arabų raštas), loharų gadų (apie 1000 Indijos Radžasthano, Madhja Pradešo, Gudžarato valstijose ir kitur; devanagari). Dažniausia sakinio struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys; lambadi, malvių, hadothi, bagrių, šekhavati, mevarių, marvarių, dhundarių ir kitų). Daugelis radžasthaniečių kalbų yra toninės (bagrių ir kitos). Marvarių kalba turi senas grožinės literatūros tradicijas (sukurta herojinių poemų, bardų dainų, religinių kūrinių). Transliuojamos radijo laidos (dhatkių, marvarių, gudžarių, malvių, nimadi ir kitos kalbos), leidžiami laikraščiai (marvarių ir kitos kalbos), parengti žodynai (malvių kalba), gramatikos (bagrių, marvarių kalbos), išversta Biblija (mevarių kalba 1815, marvarių kalba 1820–21, hadothi 1822, malvių kalba 1826, lambadi 1999). Indijos Gudžarato valstijoje siekiama radžasthaniečių kalbų oficialaus statuso.

85