Bujnowski Rafał (Rafalas Bujnòvskis) 1974 02 03Wadowice, lenkų tapytojas. Vienas žymiausių Lenkijos šiuolaikinio meno kūrėjų. 1993–95 studijavo architektūrą Krokuvos Tado Kosciuškos politechnikos universitete, 1995–2000 – grafinį dizainą Krokuvos dailės akademijoje. Išgarsėjo 20 a. 10 dešimtmetyje su lenkų dailininkų grupe Ładnie (be kitų, jai priklausė W. Sasnalis), t. p. dėl tradicinės tapybos sampratos radikalios kritikos.
Kūryba
R. Bujnowski. 180 min. vaizdo kasetė (drobė, aliejus, 2000)
Kuria daugiausia tapybą, t. p. videomeną, grafinį dizainą, piešinius, objektus, akcijas. Konceptualiai nagrinėja patį tapymo procesą, parodydamas, kaip jis sukuria paveiksle vaizdo iliuziją ir lemia santykį su ekspozicijos erdve bei žiūrovu; nuosekliai taiko dekonstrukcijos strategiją – sulieja meno ir ne meno laukus, išryškindamas kūrinio suvokimo problematiškumą, savaip interpretuodamas socialinę ir politinę tikrovę. Paveikslai minimalistiniai, monochrominiai (dažniausiai pilkos arba juodos spalvos atspalvių), atlikimas tikslus, apskaičiuotas (neretai imituojant pramoninių gaminių faktūras, tapant tarsi mechaniškais gestais). Motyvai įvairūs, paimti iš kasdienės aplinkos, spaudos, dažniausiai jie atspindi socialinio ir politinio gyvenimo realijas, per juos reiškiama stereotipų kritika. Jie tapomi neutraliame fone, o supaprastintos formos ir redukuoti paviršiai veikia kaip minimalus atpažįstamumo kodas, reikalingas paveikslo iliuzijai sukurti (kartais atkartojamas realus objekto dydis), vaizdavimo būdo tęstinumui palaikyti.
R. Bujnowskis tapymą ironiškai tapatina su serijine masine gamyba, o paveikslą – su kičo arba dizaino objektu, taip kvestionuoja meno kūrinio paskirties, jo prasmės klausimus. Suliedamas meną ir kasdienybę jis išryškina naujas meno kūrinio funkcionavimo bei suvokimo galimybes ir kontekstus (menininkas surengė akcijų Krokuvos, Poznanės ir kitų meno institucijų patalpose, jų metu atliko renovacijos, perdažymo darbus), pabrėžia kopijos ir originalo dviprasmybę: sukūrė tapybos ciklus Paveikslai-objektai (1999–2002) ir Paveikslai interjerui (2002), kurių kiekviename yra po keliasdešimt jo paties atliktų savo paveikslų kopijų, tariamai skirtų interjerams apipavidalinti (eksponavo šiuos kūrinius ir parduotuvėje IKEA). Kūriniuose Kaip nutapyti Popiežių (2001), Portretas vizoje (2004; nufotografuotas R. Bujnowskio tapybos darbas pateko į Jungtinių Amerikos Valstijų vizą vietoj tikros nuotraukos) išryškino vaizdo legitimumo klausimus, socialinę potekstę.
R. Bujnowski. Popiežius (iš 33 paveikslų ciklo Popiežius; aliejus, 2002)
Menininkas dažnai manipuliuoja vien estetinių tapybos efektų reikšmėmis, jų metaforiškumu (serijos Aprėminti paveikslai 2000, Dėmės 2003, Tapybos pėdsakai 2005). Blizgūs, tamsūs, aplinką atspindintys ir atsikartojantys R. Bujnowskio paveikslų tapybiniai paviršiai nuteikia meditatyviai (Panorama 2014, Gegužė 2066. Tonda 2016) ir kartu skatina išgyventi procesualias tapybos būsenas (tapyba gretinama su videoįrašais: Dulkės. Videotapyba 2004). Menininko naudojamas noktiurnų pavadinimas (pagal J. Whistlerį) išryškina sutemų, kaip paviršiaus uždažymo ir vaizdavimo „pabaigos“, idėją.
Parodos
Surengė parodų Lenkijoje, kitose Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, dalyvauja tarptautinėse šiuolaikinio meno parodose.
R. Bujnowski. Popiežius (3 paveikslai iš 33 paveikslų ciklo Popiežius; aliejus, 2002)
2648
R. Bujnowski. Paveikslas iš ciklo Dūmo studija (aliejus, 2019)