rafidofitainiai

rafidofitaniai (Raphidophyceae), dumblių klasė. 9 gentys, apie 20 rūšių. Vienaląsčiai, judrūs monadinio gniužulo tipo dumbliai. Paplitę gėlųjų ir jūrinių vandenų planktone ir bentose. Ląstelės apvalios, elipsiškos, kiaušiniškos, jas dengia plazminė membrana. Ląstelės su išgaubta nugarine ir plokščia arba silpnai išgaubta pilvine pusėmis, daugiausia suspaustos iš šonų arba dorsoventraline kryptimi, metaboliškos. Būdingi skirtingo ilgio žiuželiai, prasidedantys ląstelės priekiniame gale. Vienas žiuželis nukreiptas atgal, kitas – į priekį. Neturintys žiuželių rafidofitainiai gali judėti ameboidiškai. Rafidofitainiai yra autotrofai ir heterotrofai. Ląstelėje yra daug disko ar elipsės formos žalios, gelsvai žalios ar gelsvai rudos spalvos chloroplastų, kompaktiškai susitelkusių citoplazmos periferinėje dalyje. Rafidofitainiams būdingi pigmentai – chlorofilas a, c₁ ir c₂, papildomi pigmentai – β‑karotinas, diadinoksantinas, vašeriaksantinas, heteroksantinas, violaksantinas ir fukoksantinas. Asimiliacijos produktai – lipidai. Dauginasi vegetatyviškai, ląstelėms dalijantis pusiau. Formuoja ramybės būsenos ląsteles ir cistas. Dažnai sukelia vadinamąjį vandens žydėjimą. Gėlavandenės rafidofitainių rūšys (Gonyostomum) išskiria alergines ligas sukeliančių junginių, jūriniai (Chatonella, Heterosigma, Fibrocapsa) – žuvims nuodingų toksinių medžiagų. Lietuvoje paplitusios Gonyostomum, Vacuolaria genčių rūšys.

1256

-vandens žydėjimas