ragai

Savučių (Vabalninko valsčius, 1930) ragų pūtikai; viduryje – ragų rinkinio meistras ir ansamblio vadovas Mykolas Paliulis (1848–1940)

raga, dūdýtės,tribos, lietuvių muzikos instrumentai – lūpiniai aerofonai; natūraliųjų medinių trimitų rūšis – 5 trimitų rinkinys. Rinkinio vamzdžiai laipsniškai skirtingo ilgio (54–96 centimetrų, 58–119 centimetrų ir t. t.) ir skersmens, su kūgiškais kanalais, tiesūs ir šiek tiek lenkti; padaryti iš draugėn surištų 2 skobtinių uosio (dažniausiai) skalų (jų paviršius degutuotas), apsuktų pakulomis ir apvyniotų beržo tošimi. Vamzdyje išdrožtas taurės pavidalo pūstukas. Kiekvienu ragu išgaunama II–IV natūraliojo garsaeilio tonai; griežiant naudojama po 1, ilgesniais ragais – ir po 2 tonus. Garsas stiprus, sodrus. Derinamas pagal griežiamos sutartinės sekundinį (kartais su tercijų intarpais) garsaeilį. Iki 20 a. vidurio Šiaurės rytų Lietuvoje 5 (rečiau 4) vyrai stovėdami ar eidami pūsdavo instrumentines sutartines; kartais ragams pritardavo būgnai. Nuo 20 a. 8 dešimtmečio tradicinius ragus naudoja kai kurie folkloro ansambliai, nuo 7 dešimtmečio šiek tiek patobulintus ragus (pūstukai įstatomi) – dainų ir šokių ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai.

ragų rinkinys

ragai

aerofonai; trimitai

1352