Ragainės apskritis

Raganės apskrits (vokiečių k. Hauptamt Ragnit, nuo 1818 Kreis Ragnit), Prūsijos administracinis teritorinis vienetas. Sudarytas 1525 susikūrus Prūsijos kunigaikštystei. Apėmė Skalvos rytinę dalį. Centras – Ragainė. Dėl atkaklių lietuvių kovų su Vokiečių ordinu apskrities teritorija buvo labai nusiaubta, išliko nedaug skalvių; susidarė dykra. Joje apsigyveno Ordino karo belaisvių didlietuvių, 15 a.–16 a. pradžioje kėlėsi žemaičiai, kiti lietuviai, iš Didžiosios Lietuvos ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grįžo dalis nuo Vokiečių ordino priespaudos pabėgusių sulietuvėjusių skalvių, prūsų. 17 a. pabaigoje apskričiai priklausė 340 kaimų, 6 bajorų dvarai, 81 šatulinių kulmiškių sodyba.

18 a. pirmoje pusėje Ragainės apskritį sudarė 10 valsčių: Diržkiemio, Dženguolių, Gerskulių, Grumkaukaičių, Kasikiemio, Liepgalio, Ragainės Sendvario, Šereitlaukio, Užpjaunių ir Zaumarų. Iki 1709–11 didžiojo maro bei bado, per kurį išmirė >30 000 žm., ir 18 a. pirmos pusės didžiosios vokiškosios kolonizacijos ~97–98 % apskrities gyventojų sudarė Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai), kiti gyventojai buvo senbuviai vokiečiai (dvarininkai, valdininkai, įmonių savininkai).

Iš Mažosios Lietuvos apskričių Ragainės ir Įsruties apskritys buvo labiausiai kolonizuotos. 1732 Mažosios Lietuvos regione apsigyvenus zalcburgiečiams ir pasibaigus masinės kolonizacijos etapui, oficialios statistikos duomenimis, apskrityje 1736 buvo turinčių ūkius valstybinių valstiečių (mažažemiai, samdiniai ir kiti vargingieji lietuvininkai nebuvo surašomi, jie sudarė gana didelę gyventojų dalį) tiek šeimų: 1534 lietuvių šeimos (68,3 %), 157 zalcburgiečių ir 557 vokiečių (t. y. 714 kolonistų) šeimų. 1736 duomenimis, apskrityje iš 321 gyvenvietės lietuvininkai mišriai gyveno 279, vieni jų – 132 (47,3 %), vokiečiai atitinkamai 189 ir 42 gyvenvietėse (22,3 %). Su šeimynomis visų valstybinių valstiečių buvo ~15 580 asmenų, kurių absoliuti dauguma – lietuvininkai.

1818 Ragainės apskritis, kaip ir Mažosios Lietuvos kitos apskritys, gavo pilną apskrities statusą su atitinkamomis įstaigomis. Plotas buvo 1596,2 km², gyveno >21 750, 1871 – 52 390 žm., 1912 – atitinkamai 1228,7 km², 54 895 žmonės. Apskričiai priklausė Būdviečių, Jurgaičių, Kalvelių, Kraupiško, Lenkininkų, Lenkviečių, Ragainės, Smalininkų, Trapėnų, Viešvilės, Žilių ir Žukų parapijos. Vokiškos statistikos duomenimis, apskrityje 1837 iš ~40 000 gyventojų lietuvininkų užrašyta >19 000 (>48 %), 1861 iš ~50 000 – ~19 000 (38,2 %), 1890 iš ~55 000 – ~14 000 (25,2 %), 1910 iš >55 000 – ~17 400 (13,4 %).

Net 19 a. visose apskrities parapijose pamaldos laikytos ir lietuvių kalba. Pagal bažnytinę statistiką, Būdviečių, Jurgaičių, Kraupiško, Lenkininkų, Lenkviečių, Ragainės, Rautenberkio, Trapėnų, Vėderaitiškių ir Žilių parapijose lietuvininkais užsirašė: 1897 (be Trapėnų ir Vėderaitiškių parapijų) iš 40 300 parapiječių 11 860 (29,4 %), 1912 iš 51 525 – 6510 (12,6 %).

1905 Ragainės apskritį sudarė 34 valsčiai. 1920 apskrities šiaurinės dalies (Nemuno dešiniajame krante) 6 valsčiai (Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės ir Žūkų; 272 km²) buvo atskirti ir prijungti prie naujai sudarytos Pagėgių apskrities (1923 kaip Klaipėdos krašto dalis atiteko Lietuvos Respublikai). Iš Vokietijai likusios Ragainės apskrities (Nemuno kairiajame krante) ir Tilžės apskrities buvo sudaryta Tilžės‑Ragainės apskritis (gyvavo iki 1945).

L: A. Matulevičius Ragainės apskrities XVIII a. pirmosios pusės gyventojų tautinė sudėtis ir žemėnauda / Lietuvos sienų raida Vilnius 1997.

415