Raganės mókytojų seminãrija, antroji mokytojų rengimo įstaiga Mažojoje Lietuvoje, įkurta 1882 (pirmoji – Karalienės mokytojų seminarija). Veikė nuo 1882 iki Antrojo pasaulinio karo..
Ragainės mokytojų seminarija iki 1902 rengė mokytojus Rytų Prūsijos lietuviškų apskričių liaudies mokykloms (aštuonmetė pradinė mokykla 6–14 metų vaikams). Mokymas truko 3 metus, 20 a. pradžioje pailgintas iki 4 metų. Buvo dėstoma visi liaudies mokyklose mokomi dalykai ir jų mokymo metodikos, pedagogika ir psichologija, muzikos teorija, supažindinama su civiline teise, mokyklų administravimu, taip pat buvo mokoma smuikuoti, vargonuoti (baigusieji Ragainės mokytojų seminariją galėjo dirbti ir parapijų vargonininkais). Lietuvių kalba dėstyta kaip atskiras mokomasis dalykas, ja buvo mokoma tikybos dalykų ir giedojimo. 1902 įsteigus Klaipėdos mokytojų seminariją lietuvių kalba Ragainės mokytojų seminarijoje jau nebuvo dėstoma. Į seminariją kasmet buvo priimama po 30 ne jaunesnių kaip 18 metų jaunuolių iš Pilkalnio (įkurtas 1868) ir Ragainės (įkurta 1880) preparandumų (jaunuoliams iki 18 metų skirta dvimetė ar trimetė mokymo įstaiga).
buvusios Ragainės (dabar Nemanas, Kaliningrado sritis, Rusija) mokytojų seminarijos pastatas (1988, fotografas Bernardas Aleksandravičius; © Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka)
Ragainės mokytojų seminarija veikė privačiuose namuose, 1893 perkelta į naują neogotinio stiliaus pastatą, kur buvo atidaryta bazinė mokykla seminaristų praktikai atlikti, bendrabutis. Ragainės mokytojų seminarija veikė iki Antrojo pasaulinio karo.
Ragainės mokytojų seminariją baigė Vydūnas, V. Bajoras, J. Stikliorius ir daugelis kitų Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų.
2271