Ragainės pilis

Raganės pils, Vokiečių ordino pilis Mažojoje Lietuvoje, prie Nemuno žemupio. Iš pradžių skalviai Nemuno kairiajame krante pastatė medinę Raganitos pilį. Ją 1275 sudegino Vokiečių ordino (toliau – Ordinas) karinis dalinys ir 1289 (kai Ordinas įsitvirtino prie Nemuno žemupio) skalvių piliakalnyje pastatydino savo t. p. medinę pilį Landeshut (40 riterių). Pro čia ėjo svarbūs Ordino karo keliai į Žemaitiją, palei Nemuną gilyn į Lietuvą. Pilį ir apylinkes daug kartų puolė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, žemaičiai (1290, 1295, 1315, 1338, 1355, o 1365 sugriauta).

Ragainės pilis (kairėje priešpilis; iki 1944)

Po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sudarytos Krėvos sutarties (1385) Ordino padėtis pasienyje pablogėjo, todėl palei Nemuną pradėta statyti tvirtas mūrines pilis, kurias lietuviai sugriaudavo. 1397–1409 Ordinas šiek tiek į vakarus nuo Landeshuto piliavietės pastatė didelę galingą konvento tipo mūrinę pilį (išliko griuvėsiai; architektūros paminklas). Dirbo 30 specialybių meistrai iš Balgos, Kulmo, Marienburgo, apie 1200 darbininkų sembų, pagalbinius darbus atliko Ragainės apylinkių gyventojai, prūsų kilmingieji (vitingai) saugojo statybų aikštelę, medžiagas (plytos gamintos vietoje), tvarkė apskaitą. 1403 pilyje jau apsigyveno vokiečių riterių. Baigta statyti pilis turėjo 4 fligelius su vartais, pietvakariniame kampe buvo masyvus apvalus 10,5 m skersmens bokštas, pietinėje dalyje – 6 aukštų 25 m aukščio sargybos bokštas. Vidinis kiemas buvo 575 m² ploto, sienų aukštis 12 m, storis 3 m, apie kiemą įrengta 2 aukštų galerija. Aplink pilį iškastas 4 m gylio ir 12 m pločio griovys, į vakarus nuo pilies pastatytas priešpilis. Ši pilis – viena stipriausių Ordino valstybės pilių, svarbiausias forpostas prie nuolatinių kovų arenos Nemuno.

1525 žlugus Ordinui, Ragainės pilis tapo Prūsijos kunigaikštystės Ragainės apskrities (Ragainės apskritis) ir valsčiaus administracine būstine. Čia lankydavosi M. Mažvydas, kiti Mažosios Lietuvos veikėjai. 1648 pilis perstatyta. 1722 Ragainei suteikus miesto teises, jos pilis smarkiai perstatyta, pritaikyta kalėjimui ir teismui. Po 1829 ir vėlesnių gaisrų 1838 naujai sumūrytas pagrindinio pastato sienų viršus, uždengti stogai.

Ilgainiui nyko gynybinis griovys, priešpilis, išorės sienos; aplink pilį pastatyta pastatų. Iki 1945 vidurio pilies kieme vykdavo turgūs. Per II pasaulinį karą 1945 pilis apgriauta, buvo niokojama sovietiniu laikotarpiu ir vėliau – kuriant filmus apie II pasaulinį karą buvo sprogdinamos mūro sienos, kaip statybinę medžiagą ardo Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) vietos gyventojai. Dalį patalpų naujieji gyventojai naudoja ūkinėms reikmėms, pristatė pastatėlių. Iš priešpilio liko tik vadinamasis Laikrodžio bokštas.

Ragainės pilies griuvėsiai

L: M. Szameitat Das Ragniter Ordenschloss / Land an der Memel 1978 nr. 22; F. Borchert Burgenland Preussen München–Wien 1987; H. G. Tautorat Zur Baugeschichte des Ordenshauses Ragnit (1397–1409) / Land an der Memel 1998 nr. 63, 1999 nr. 64; Zamki i ukreplenija Nemeckogo ordena v severnoj časti vostočnoj Prussii Kaliningrad 2005.

2618