ragãnė (Clematis), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 300 rūšių. Raganė paplitusi visame pasaulyje, daugiausia vidutiniškai šilto ir paatogrąžių klimato srityse. Didžiausia įvairovė Rytų Azijoje.
Liana sumedėjusiu stiebu, daugiametė žolė vijokliniu stiebu, retai daugiametė žolė, puskrūmis arba krūmas stačiu stiebu. Lapai sudėtiniai, dažniausiai neporiniai plunksniški, rečiau paprastieji, priešiniai, kartais pražanginiai. Žiedai dvilyčiai, kartais vienalyčiai, susitelkę į kekes arba pavieniai lapų pažastyse, su 2 pažiedėmis.
Taurėlapiai 4–5, retai 8, vainiklapių pavidalo, balti, gelsvi, geltoni, raudoni, violetiniai, mėlyni arba kitų spalvų. Vainiklapių nėra. Kuokelių daug, kartais dalis jų virtę vainiklapių pavidalo staminodžiais. Piestelių daug. Vaisius – lukštavaisis su 1 sėkla. Daugelio rūšių raganės yra dekoratyviniai augalai. Tinka sienoms, tvorelėms, tvoroms, pavėsinėms apželdinti. Sukurta daug hibridų ir veislių. Želdynuose dažniausiai auginama gauruotoji raganė (Clematis ×eriostemon), krūminė raganė (Clematis fruticosa), plukinė raganė (Clematis potaninii), rečiau – alpinė raganė (Clematis alpina), kalninė raganė (Clematis montana), karčiuotoji raganė (Clematis jubata). Rudeninė raganė (Clematis apiifolia), kininė raganė (Clematis sinensis), gausiažiedė raganė (Clematis florida) – vaistiniai augalai, naudojami šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje.
rytinė raganė
Lietuvoje savaiminių nėra, auginama daugiau kaip 20 rūšių raganių. Labiausiai gėlynuose paplitusi puošnioji raganė (Clematis ×jackmanii), mėlynžiedė raganė (Clematis iticella), gelsvoji raganė (Clematis vitalba), sveikalapė raganė (Clematis integrifolia). Dauginama sėklomis ir atlankomis, kai kurių veislių raganės – skiepijimu. Daugelio rūšių raganes žiemai reikia pridengti.
849