Raganų kalno tako pradžia
Rãganų kálnas, Jõno kálnas, kopa Juodkrantėje, senųjų parabolinių kopų masyvo rytinėje dalyje. Raganų kalnas yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke (pasaulio paveldo vertybė nuo 2000). Aukštis 42 metrai. Ištęstõs pasagõs formos. Kopos šlaitai apaugę pušimis ir krūmynais (išlikusi dalis Kuršių nerijos sengirės).
19 a.–20 a. pradžioje šioje vietoje Mažosios Lietuvos gyventojai švęsdavo Rasas, arba Jonines. Iki Pirmojo pasaulinio karo ant kalno rinkdavosi muzikantai ir dainininkai iš Tilžės, Rusnės ir Klaipėdos.
Pasak legendos, šį kalną mėgo velniai ir raganos (čia keldavo puotas). Juodkrantės girininkas Jonas Stanius sugalvojo atgaivinti legendą drožinių pavidalu. 1979 buvo surengta Lietuvos tautodailininkų pirmoji kūrybinė stovykla, išdrožtos 25 medinės skulptūros ir jomis papuoštas kalnas. Taip atsirado Juodkrantės medinių skulptūrų parkas, jame įrengta lietuvių liaudies pasakų ir legendų personažų ekspozicija (projekto autoriai skulptorius S. Šarapovas ir architektas A. Nasvytis). Vienoje Raganų kalno dalyje (šviesiojoje) palei vingiuotą taką (ilgis – 1,5 km, suformuotas aplink Eglių slėnį) sustatyti pasakų veikėjus (milžinė Neringa, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir jų sesuo Elenutė, žvejys Kastytis ir kita) vaizduojantys drožiniai ir jų kompozicijos, kitoje (tamsiojoje) – slibinai, raganos ir velniai. Nuo 1979 sukurta (beveik kasmet atvyksta meistrų, restauruoja senas skulptūras, išdrožia naujų) daugiau kaip 100 medinių figūrų (kai kurios su kalvių darbo pagražinimais), vaikams įrengta medinių supynių, karstyklių.
skulptūra Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių (1980, autorius Pranas Peleckis)