raginukė

raginùkė, silikatų klasės amfibolų grupės mineralas (Na,K)_0,5-1Ca₂(Mg,Fe)_3-4(Fe,Al,Ti)_1-2[(O,OH,F)₂Al₂Si₆O₂₂] (cheminė sudėtis nepastovi). Būna titano, chloro priemaišų. Kristalai monoklininės, trigoninės singonijos, ištęstos (prizmių, stulpelių, adatėlių) formos; dažniausiai sudaro įvairaus dydžio grūdėtus agregatus, pailgus intarpus uolienoje, dvynučius. Būdingos pseudomorfozės. Spalva tamsiai žalia, tamsiai ruda, juoda. Bruožas (miltelių spalva) pilkas, žalsvas, rusvas. Blizgesys stiklo, pluoštinių atmainų – šilko. Skalumas tobulas. Kietumas 5–6. Tankis 3000–3500 kg/m³. Trapi. Pluoštinė atmaina vadinama amiantu (amfibolasbestu), turi didesnį trivalentės geležies kiekį, be OH grupės, randama bazaltuose vadinama bazaltine raginuke (terminas vartojamas retai). Raginukė vienas labiausiai paplitusių uolienas sudarančių antrinių mafinių mineralų. Susidaro magminių ir metamorfinių procesų metu.

juoda raginukė

tamsiai žalia raginukė

Iš vyraujančio raginukės kiekio susidariusi magminė uoliena vadinama hornblenditu, metamorfinė – amfibolitu. Dūlant virsta molio mineralų, opalo, geležies hidroksidų sudedamąja dalimi. Praktinę vertę turi pluoštinė atmaina. Raginukė randama sienituose, diorituose, andezituose, bazaltuose, skarnose, rečiau gneisuose. Telkinių yra Čekijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Suomijoje.

-amiantas