Ragusa
Ragusa (Ragūzà), miestas Italijoje, Sicilijos salos pietuose, į pietvakarius nuo Sirakūzų; provincijos centras.
Ragusa
73 700 gyventojų (2024).
Ragusa įsikūrusi Iblei kalnuose, prie Irminio upės (teka į Viduržemio jūros Maltos sąsiaurį). Per Ragusą eina Vittorijos–Sirakūzų geležinkelis ir plentas.
Naftos perdirbimo įmonė (naftotiekis jungia Ragusą su Augustos uostu), cemento, tekstilės, maisto pramonė. Namudinė sūrių gamyba; dailieji amatai (siuvinėjimas).
Į pietus nuo Ragusos gaunama nafta, asfaltas. Turizmas. Archeologijos muziejus.
Architektūra
Miestą sudaro dvi dalys. Žemutinėje dalyje (Ragusa Ibla) – senamiestis (su kitais Val di Noto regiono vėlyvojo baroko architektūros miestais – Caltagirone, Catania, Milittelo in Val di Catania, Modica, Noto, Palazzolo Acreide, Scicli – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2002) su išlikusiais graikų nekropolio fragmentais (6 a. pr. Kr.), Santa Maria delle Scale (po 1673 žemės drebėjimo atstatyta), Šv. Jurgio (1706–60) bažnyčia ir Šv. Jurgio bazilika (1744–75, architektas R. Gagliardo, kupolas 1820). Aukštutinėje dalyje (Ragusa Superiore) – barokinė Šv. Jono Krikštytojo katedra (1718). Prie Ragusos – rūmai Castello di Donnafugata (19 a. pabaiga–20 a. pradžia).
Istorija
Dabartinės Ragusos vietoje žmonių gyventa nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžios. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje čia buvo indoeuropietiškos kilmės sikulų genties gyvenvietė, graikų vadinta Hibla Heraja. Vėliau gyvenvietė plėtojosi dėl prekybos ryšių su gretimomis graikų kolonijomis, graikai daug kartų ją nesėkmingai buvo apsiautę.
8 a. pradžioje Ragusą valdę bizantiečiai pastatė gynybines sienas. 9 a. miestą nukariavo arabai, Ragusos apylinkėse pradėti auginti vilnamedžiai, klestėjo kiti žemės ūkio verslai. 1090 arabus išvijo normanai.
Nuo 1109 Ragusa buvo savarankiškos grafystės centras. 1296 prijungta prie Modicos grafystės. 1693 Ragusos senamiestį sugriovė žemės drebėjimas, vėliau jis atstatytas baroko stiliumi. 1848 miestiečiai nesėkmingai sukilo prieš Burbonų valdžią, 1860 daugelis jų parėmė Sicilijoje išsilaipinusius G. Garibaldi vadovaujamus savanorius.
20 a. pirmoje pusėje čia buvo stipri socialistų įtaka, 3 dešimtmetyje mieste vyko jų susirėmimai su fašistais.
Per II pasaulinį karą dėl greta buvusio karinio oro uosto miestas labai bombarduotas Sąjungininkų. Nuo 1950 Ragusa – vyskupijos centras.
2271