raguvà, vandens erozijos (laikinų vandens srautų) suformuotas plokščiadugnis slėnis be nuolatinės vandentėkmės. Šlaitai išgaubti ir įgaubti, padengti velėna, apaugę krūmais arba medžiais. Dugne ir šlaitų apačioje kaupiasi deliuvis. Raguvų ilgiai siekia nuo kelių šimtų metrų iki keliasdešimt kilometrų. Skiriama paprastoji ir sudėtinė (šakota – su viena arba keliomis intakų eilėmis) raguva. Raguva gali būti griovos raidos baigiamoji stadija arba atsiradusi seniau ir išlikusi sunykusio upių tinklo dalis. Plačiausiai paplitusios miškastepėse ir stepėse (Pavolgio ir Vidurio Rusijos aukštumose, Ozarko plynaukštėje). Lietuvoje raguvos dažniausiai susidarė senojo daugiamečio įšalo sąlygomis vykstant plokštuminei erozijai arba išeroduotos fliuvioglacialinių vandenų. Raguvų tinklas tankiausias Medininkų aukštumoje (Šumsko, Arklėnų apylinkėse) – iki 12 km/km2.
2341