Raguvlė, kaimas Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Troškūnų seniūnijoje, 18 km į šiaurės vakarus nuo Troškūnų. 249 gyventojai (2021). Per kaimą teka Juosta. Raguvėlės pietinėje dalyje yra Rekstino, šiaurinėje dalyje – Noriškių miškas. Plentai į Smilgius, Troškūnus. Medinė Šv. diakono Stepono bažnyčia (pastatyta 1796). Paštas, kultūros centras, biblioteka (nuo 1949), vaikų dienos užimtumo centras (nuo 2002). Raguvėlė pirmą kartą paminėta 1744. 1918–49 veikė pradinė, 1949–86 septynmetė, aštuonmetė, 1986–2014 pagrindinė mokykla. Sovietų okupacijos metais Raguvėlė buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, 1950–63 – apylinkės centras. 1923 dvare buvo 205, 1959 kaime 344, 1970 – 370, 1979 – 330, 1989 – 738, 2001 – 398, 2011 – 314 gyventojų.
Šv. diakono Stepono bažnyčia Raguvėlėje (1796)
Architektūra
Raguvėlės dvaro rūmai (18 a. pabaiga–20 a. pradžia)
Išliko viena didžiausių (apima apie 20 ha, daugiau kaip 20 statinių) Lietuvoje dvaro sodybų (18 a. pabaiga–20 a. pradžia). Sudaro: brandžiojo klasicizmo rūmai, klasicistiniai ratinė (abu 1962 suremontuoti), oficina (7 dešimtmetyje rekonstruota pagal architekto Ž. Simanavičiaus projektą; visi 18 a. pabaiga), klasicistinė medinė Šv. diakono Stepono bažnyčia (1796, joje yra 18 a. vargonai, 17–19 a. paveikslų) su neoklasicistinėmis varpinėmis (19 a. vidurys), du aštuonkampiai vėlyvojo klasicizmo svirnai (19 a. pradžia, šiaurinis restauruotas, architektas R. Kazlauskas, dabar jame kavinė), romantizmo laikotarpio užvažiuojamieji namai (19 a. pirma pusė), sodininko namas, magazinas, karvidė ir kalvė (visi 19 a. vidurys), liaudies architektūros su klasicizmo elementais vandens malūnas (19 a. vidurys), istorizmo laikotarpio arklidė (19 a. antra pusė), kalvė, kumetynas, pirtis ir spirito saugykla (visi 19 a. pabaiga–20 a. pradžia), originalių neogotikinių formų spirito varyklos pastatai (19 a. vidurys), kapinės su romantizmo architektūros Komarų mauzoliejine koplyčia (18 a. 8 dešimtmetis; 21 a. pradžioje restauruota), mišraus plano parkas su tvenkiniu (18 a. pabaiga–19 a. pradžia). Juostos upės dešiniajame krante palei šiaurinę ašį išdėstyta ansamblio pagrindiniai pastatai, pietinę ašį Juostos kairiajame krante formuoja ūkiniai ir gamybiniai pastatai. Nuo 18 a. sodyba priklausė Komarams.
Komarų mauzoliejinė koplyčia (18 a. 8 dešimtmetis; 21 a. pradžioje restauruota)
18 a. 8 dešimtmetyje–19 a. 4 dešimtmetyje suformuotas reprezentacinių pastatų sektorius (bažnyčia, rūmai, oficina, ratinė, svirnai, užvažiuojamieji namai), vėliau pastatyti kiti sodybos pastatai. 1940 dvarą nacionalizavus rūmuose veikė žemės ūkio mokykla, devynmetė mokykla, kiti pastatai priklausė kolūkiui. Nuo 1985 ansamblis buvo restauruojamas, 1992 grąžintas Komarų giminės paveldėtojai A. Rimševičienei, vėl pradėtas restauruoti. Siaurojo geležinkelio Raguvėlės stoties pastatai (19 a. pabaiga–20 a. pradžia).
Raguvėlės dvaro šiaurinis svirnas (19 a. vidurys)
2271