radė, abėcėlinio rašto grafinis ženklas, tam tikras garso pakaitalas. Raidės matomos ir skaitomos, jos yra optiniai simboliai, ženklai. Raidės yra didžiosios ir mažosios, jos skiriasi grafiniu vaizdu (bent dydžiu). Raidėmis žymimos fonemos, arba garsai. Raidės ir garsų skaičius ne visada sutampa: vienas garsas gali būti žymimas ne viena raide (lietuvių kalboje dz, dž, ch), tas pats garsas gali būti žymimas keliomis raidėmis (ilgieji lietuvių kalbos balsiai [i·], [u·] rašomi dvejopai: į, y ir ū, ų) arba gali būti, kad raidė nežymi jokio garso (lietuvių kalboje minkštumo ženklas i). Raidėms pavadinti dažniausiai vartojami terminai: balsės ir priebalsės, garsams – balsiai ir priebalsiai. Lietuvių kalbos abėcėlė sudaryta iš 32 raidžių.
905