raidõs genètika, genetikos šaka. Tiria, kaip iš vienos apvaisintos ląstelės zigotos išsivysto sudėtingas organizmas, kaip genai kontroliuoja ląstelių diferenciaciją, audinių ir organų išsivystymą, kokie genai tai koduoja, kur ir kada jie pasireiškia. Raidos genetikos pradžia laikoma 1882, kai A. Weismannas (Vokietija) iškėlė mintį, kodėl ląstelei dalijantis susidaro nelygiavertės diferencijuotos ląstelės, kai jos turėtų būti vienodos. Raidos genetika naudoja parankius tyrimui objektus, mutantus, įvairius metodus – atskirų ląstelių sunaikinimą (abliaciją), ląstelių ir jos dalių (ypač branduolio ir ovocito citoplazmos) transplantaciją. Tiria daugialąsčius organizmus (daugiausia), kai kurias bakterijas, vienaląsčius dumblius, virusus. Svarbi žmogaus ir naminių gyvulių apsigimimų priežastims nustatyti.
3163