raikýtojas, 15–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios pareigūnas. Priklausė dvaro vadinamosioms titulinėms pareigybėms (taurininkas, stalininkas, virtuvininkas ir kita). Vidurinių amžių Europoje buvo tarp kitų kiekvieno suverenaus karaliaus ar kunigaikščio dvaro pareigūnų. Palyginti su kitomis titulinėmis dvaro pareigybėmis, raikytojo pareigybė buvo įsteigta gana vėlai, pirmą kartą paminėta kunigaikščio Švitrigailos dvare Voluinėje (Fedka Chomičius, 1446–1551). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo dvare atsirado tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio valdymo (1440–92) pabaigoje (Tautvilas Mantautaitis, nuo 1481). Kaip ir kiti tituliniai pareigūnai, raikytojais paprastai būdavo skiriami pradedantys tarnybą valdovo dvare Lietuvos Didžiosios Kunigiakštystės didikų sūnūs: tarp 15–16 a. raikytojų buvo Radvilų (Mikalojus Radvila, 1488–92, Kristupas Radvila Perkūnas, 1567–69), Alšėniškių (Aleksandras Alšėniškis, 1486–88), Astikų, Chodkevičių, Kiškų, Ostrogiškių. Paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raikytojas – J. Bychovecas (1793–95).
2336