„Rail Baltica“, geležinkelių transporto plėtros projektas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Suomijoje. Projektą įgyvendina Lietuva, Latvija ir Estija, kurių teritorijose bus nutiesta 870 km elektrifikuota europinio standarto (1435 mm pločio) geležinkelio linija, sujungsianti Helsinkį (iš Helsinkio į Taliną kursuos geležinkelio keltai), Taliną, Pärnu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
„Rail Baltica“ projekto esmė
Rail Baltica projektas priimtas 2004 Europos Parlamento ir Europos Tarybos sprendimu. Tai prioritetinis Europos Sąjungos projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Stojant į Europos Sąjungą geležinkelių transporto infrastruktūra visose Baltijos šalyse neatitiko šiuolaikinių reikalavimų – geležinkeliai jose buvo nutiesti naudojant rusišką geležinkelio vėžės standartą (1520 mm pločio), tai labai varžė prekybą ir susisiekimą su Vakarų Europos šalimis.
Įvykdžius projektą geležinkelis bus pritaikytas keleivių ir krovinių vežimui, keleivius juo bus galima vežti maksimaliu 249 km/h, o krovinius – 120 km/h greičiu. Visos pervažos ir pėsčiųjų perėjos bus dviejų lygių, geležinkelio linija per visą ilgį bus aptverta tvora. Rail Baltica leis greičiau ir patogiau keliauti, aktyviau prekiauti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, skatins Baltijos šalių ekonomikos plėtrą, sumažins oro taršą, spūstis, triukšmą ir padidins eismo saugumą.
Projekto ekonominė nauda
Bendroji apskaičiuota Rail Baltica projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sudaro apie 5,8 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 %, kaip tikimasi, finansuos Europos Sąjunga, likusią dalį – Lietuva, Latvija ir Estija. Pagal audito kompanijos Ernst&Young 2017 atliktos sąnaudų ir naudos analizės rezultatus, socialinė ir ekonominė projekto nauda sieks 16,2 mlrd. eurų, o kiekvienas iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos nacionalinio biudžeto į projektą investuotas euras duos šešių eurų naudą. Be to, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdant Rail Baltica statybą bus tiesiogiai sukurta apie 13 000 darbo vietų (vien Lietuvoje – 6000) ir daugiau nei 24 000 darbo vietų netiesiogiai su Rail Baltica statyba susijusiose pramonės šakose. Baigti tiesti europinės vėžės geležinkelį iki Talino planuojama 2025 pabaigoje, o pradėti jį eksploatuoti – 2026.
„Rail Baltica“ Lietuvoje
Lietuvoje Rail Baltica yra didžiausias transporto infrastruktūros projektas, įgyvendinamas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 2010 05 10 pradėti pirmieji Rail Baltica geležinkelio linijos statybos darbai ruože Šeštokai–Mockava. 2015 rudenį įgyvendintas pirmasis projekto etapas, kurio metu nutiestas ir pradėtas eksploatuoti 115 km ilgio Rail Baltica ruožas nuo Lietuvos sienos su Lenkija iki Kauno. Į šio ruožo statybas investuota daugiau kaip 350 mln. eurų. 2016 06 šiuo ruožu pradėtas tiesioginis keleivinis susisiekimas tarp Kauno ir Balstogės. Į antrojo etapo darbus numatoma investuoti apie 2,5 mlrd. eurų. Ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos pradėtos žemės išpirkimo procedūros, per kurias bus išpirkta apie 1000 ha žemės iš 1700 savininkų. 2018–2020 vyko geležinkelio projektavimo darbai, 2019–2025 – statybos darbai.
Rail Baltica geležinkelio bėgiai (1435 mm ir 1520 mm pločio vėžės) Šeštokų-Mockavos ruože (2017)
Įgyvendinus projektą per Lietuvą drieksis 392 km ilgio Rail Baltica geležinkelis su stotimis keleiviams Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje. Rail Baltica projektas labai pagreitins keliones geležinkeliais darbo ir studijų reikalais tiek Lietuvoje, tiek į kaimynines šalis, padidins galimybę rasti tinkamų darbuotojų, gyvenančių kituose miestuose, universitetai t. p. taps patrauklesni studentams iš kaimyninių valstybių. Didėjantį turistų srautą turėtų pajusti Panevėžys, Vilnius ir ypač Kaunas – centrinė Rail Baltica stotis Lietuvoje.
3167