raktažolniai (Primulaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. 22 gentys, apie 1000 rūšių.
Daugiametės, rečiau vienametės žolės, retai puskrūmiai. Lapai pražanginiai, priešiniai, kartais susitelkę į menturius, paprastieji, kartais skiautėti ar plunksniškai suskaldyti. Žiedai taisyklingieji, dvilyčiai, susitelkę į šluotelės, kekės, skėčio ar galvutės pavidalo žiedynus, kartais pavieniai. Taurelė žalia, kartais spalvinga, tada žiedai be vainiklapių. Vainiklapiai 5, retai jų mažiau (4) arba daugiau (iki 9), įvairių spalvų, suaugę tarpusavyje jie sudaro vamzdelį. Mezginė viršutinė, kartais vidurinė. Vaisius – atsidarančioji, retai neatsidarančioji dėžutė.
Raktažolinių šeimai priklauso daug dekoratyvinių augalų iš raktažolės, ciklameno, šilingės, embelijos (Embelia), mieguvio (Ardisia) genčių. Kai kurios embelijos, miegūnio (Myrsine), mieguvio, raktažolės, šilingės ir kitų genčių rūšys yra vaistiniai augalai, naudojami šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje. Kelių rūšių progailio, vyrskydės (Androsace) genčių augalai laikomi piktžolėmis.
Lietuvoje savaime paplitę 12 rūšių augalai, priklausantys 8 gentims. Šilingės genčiai priklauso 3 savaiminės rūšys, raktažolės ir vyrskydės gentims po 2 rūšis, progailio, šimtūnės, pienažolės, griovenės ir septynikės gentims – po 1 rūšį. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 4 raktažolinių rūšys. Gėlynuose auginama daugiau kaip 40 rūšių dekoratyvinių raktažolinių šeimos augalų.
849