Ralph von Heygendorff
von Heygendorff Ralph (Ralfas fon Hegendorfas), visi vardai Ralph Karl Max Alfred 1897 08 15Dresden 1953 12 10Lennepe (Šiaurės Reinas‑Vestfalija), Vokietijos karo veikėjas.
Karo tarnyba iki 1939
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 08 fanenjunkeriu įstojo į kariuomenę. Iki 1917 pavasario kovojo Vakarų fronte, vėliau iki karo pabaigos – Rytų fronte. 1917 05 karininkų kursų klausytojas Kauno karo mokykloje. 1919 04 tarnavo Vokietijos kariuomenės pėstininkų vado štabe Pietų Lietuvoje. 1919 09 tapo 4‑osios karinės apygardos vado karininku, 1919 11 perkeltas į 24‑ąjį pėstininkų pulką, 1920 10 paskirtas šio pulko 2‑ojo bataliono adjutantu, 1921 01 – 10‑ojo pėstininkų pulko mokomojo bataliono adjutantu.
Ralph von Heygendorff
Po įvairių pareigų reichsvere 1925 10 perkeltas į Reichsvero ministeriją. 1930 10 pradėjo eiti adjutanto pareigas karinės apygardos Saksonija vadovybėje. 1936 11 paskirtas 8‑osios armijos korpuso (Breslau) štabo adjutantu (1939 04 pakeltas į pulkininkus leitenantus).
Tarnyba per II pasaulinį karą
Nuo 1939 11 Vokietijos karo atašė Maskvoje E.‑A. Köstringo padėjėjas ir 1‑asis pavaduotojas. 1941 02 perėjo į vermachto vyriausiosios vadovybės Užsienio skyrių. Nuo 1941 vasaros vėl buvo 8‑osios armijos korpuso (Breslau) štabo adjutantas. 1942 02 pakeltas į pulkininkus, 1942 07 paskirtas 52‑osios pėstininkų divizijos 181‑ojo pėstininkų pulko (Siegene) vadu. 1942 10 tapo Rytų legionų, 1944 02 – sausumos kariuomenės vyriausiosios vadovybės Savanorių dalinių vadu. 1944 02–1944 03 buvo atsakingas už Savanoriškos kadrinės divizijos (sudaryta iš rusų, ukrainiečių, totorių ir kazokų) formavimą. Nuo 1944 05 162‑osios (turkmėnų) pėstininkų divizijos vadas, 1945 01 buvo pakeltas į generolus leitenantus. 1945 05 04 pateko į Sąjungininkų nelaisvę, paleistas 1947 12.
Knyga
1933 Dresdene kartu su Otto Schroederiu išleido monografiją Saksų savanorių kariuomenė Lietuvoje 1919 (Die sächsischen Freiwilligen-Truppen in Litauen 1919).
458