ramadãnas (< arab.), musulmonų kalendoriaus 9 mėnuo. Vienas iš 3 (su radžabu ir šabanu) mėnesių, laikomų šventais. Per ramadaną pranašui Mahometui buvo pradėtas apreikšti Koranas. Tai pažymima Didybės nakties švente Lailat al Kadr (iš 26 į 27 dieną). Ji dažniausiai praleidžiama meldžiantis mečetėje. Tikima, šią naktį angelas Džibrylis su kitais angelais nusileidžia iš dangaus ir meldžia už kiekvieną, kurį randa tą naktį besimeldžiantį. Per ramadaną visiems musulmonams privaloma (rekomenduotina ir vaikams) pasninkauti (todėl jis dar vadinamas pasninko, savitvardos mėnesiu). Šviesiu paros laiku negalima valgyti, gerti, rūkyti, mylėtis. Labai seniems žmonėms pasninkas neprivalomas, nėščiosios, maitinančios motinos, ligoniai, keliaujantieji, kovotojai gali jį nukelti. Tyčinis pasninko nutraukimas yra sunki nuodėmė ir nusikaltimas, už tai taikomos bausmės. Pasninko pabaiga pažymima Id al Fitro švente. Ramadano pasninko laikytis pradėta po hidžros praėjus apie 17–18 mėnesių. Rekomenduojama per ramadaną kuo daugiau skaityti Koraną (t. p. ir kitiems). Pranašo Mahometo teigimu, tie, kas pamaitins pasninkavusį žmogų, bus išgelbėti nuo pragaro ugnies.
Per ramadaną pažymima daug kitų religinių datų (pvz., 10 d. pagerbiama Mahometo žmonos Chadidžos mirtis 619).