Ramakrišnà (Ramakrishna), tikr. Gadadhar Čatopadhjaj 1836 02 18Kamarpukur (Vakarų Bengalija) 1886 08 16Kalkuta, hinduistų mistikas, deivės Kali išpažinėjas. Tituluojamas Paramahamsa (Didžiuoju Gulbinu), daugelio laikomas avatara. Augo pamaldžių brahmanų šeimoje, pirmąjį regėjimą patyrė būdamas 6 metų. 1856 Ramakrišna tapo Kali šventyklos Dakšinešvare (netoli Kalkutos) pudžariu (dvasininku). Jis meldė Kali pasirodyti ir patyrė viziją, kurioje ji apsireiškė kaip begalinis sąmoningos šviesos vandenynas, plūstantis spindinčiomis vilnimis. 1859 Ramakrišna buvo sutuoktas su Sarada Deve (1853–1920), bet santuoką jis priėmė kaip Dieviškosios Motinos Kali įsikūnijimą, todėl Devė (ji daugelio gerbiama kaip šventoji) buvo tik jo dvasinė partnerė. Nuo 1959, kaip savarankiška institucija, veikia Sarados Devės moterų vienuolinis ordinas (šri Sarada math). Pirmąja Ramakrišnos mokytoja 1861 tapo brahmanė Jogešvarė Bhairavė, supažindinusi Ramakrišną su tantra ir vaišnavišku mokymu apie bhaktį. 1865 keliaujantis nuogasis asketas Yšvara Tota Puris išmokė jį advaitiškos beasmenio (nirguna) ir beformio (nirakara) Brahmano nesąvokinės (nirvikalpa) meditacijos ir įšventino į vienuolystę (sanjasa). Ramakrišna siekė suvokti ir kitų religijų dvasinę tiesą. 1866 sufizmą praktikuojantis hinduistų guru Govinda Rojus, supažindino jį su islamiškuoju pamaldumu. 3 dienas melsdamasis kaip musulmonas, Ramakrišna patyrė regėjimą (su jo kūnu susiliejo spindintis asmuo, primenantis islamo Pranašą). 1873 Šambhu Čaranas Malikas pradėjo jam skaityti Bibliją. 4 dienas medituodamas krikščioniškas tiesas bei kontempliuodamas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdą Ramakrišna patyrė kaip Jėzus Kristus jį apglėbia ir išnyksta jo kūne. Ramakrišnos teigimu, kiek yra tikybų, tiek yra kelių ir visi jie veda į tą patį Dievą. Prieš mirtį (mirė nuo gerklės vėžio) Ramakrišna patikėjo savo mokinių globą Vivekanandai. Jis 1897 įkūrė Ramakrišnos vienuolinį ordiną (mathą) ir misiją. Šių institucijų centras yra Belūrmathe (prie Kalkutos), jos skelbia Ramakrišnos mokymą, užsiima edukacine, humanitarine ir medicinine veikla, ši laikoma ne pasaulietiniu veikimu, bet dvasiniu tarnavimu (seva) Dievystei, besireiškiančiai kaip žmonija. Ramakrišnos misija turi centrus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Argentinoje, Šveicarijoje, Bangladeše, Singapūre, Fidžyje, Šri Lankoje, Mauricijuje. Ramakrišna nepaliko raštų, bet užrašytos jo kalbos buvo surinktos į knygas, iš kurių reikšmingiausia Mahendranathos Guptos Ramakrišnos kalbų nektaras (5 t. 1902–32).
171
Didysis Gulbinas