Rambynas
Rambýnas, Rambýno kálnas, kalva Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Nemuno dešiniajame krante, Rambyno regioniniame parke. Aukštis 45,4 m virš jūros lygio.
Rambynas – prieš 14 000 metų susidaręs keiminis Vilkyškių kalvagūbrio vakarinės atšakos masyvas. Ledyno properšose tirpsmo vandenys suklojo smėlingų nuogulų storymę, kuri ledynui ištirpus virto aukšta iškilia reljefo forma. Kalno pietinį šlaitą prieš 10 000–13 000 metų nuardė ties Ragaine susidariusi ledo tirpsmo vandenų pralauža. 1835 Nemuno paplauta nuslinko pietinė, 1878 – rytinė šlaito dalys.
Rambynas
Rambyno alkvietė ir šventasis akmuo minimi nuo 1559. Akmuo, manoma, buvęs apie 10 m skersmens, apie 2,7 m aukščio su iškaltais ženklais. 1811 akmuo susprogdintas, jo gabalai saugoti vietos žmonių, privačiuose rinkiniuose, muziejuose. Su alkviete susijusios legendos: po akmeniu būta aukso lobių, ant kalno gyvenusios laumės. Akmeniui priskirta ir gydomųjų galių: dar 18 amžiuje gyventojai ant jo susikaupiantį vandenį laikė gydomuoju, o pagiję aukodavo smulkių daiktų, pinigų. 19 a. prie akmens liekanų žmonės prašydavo vaisingumo, derliaus, čia dovanų (dažniausiai austų) palikdavo vestuvininkai. Žmonės į kalną galėję kopti tik švarūs ir apsirengę šventiškais drabužiais. Nuo 19 amžiaus pradžios akmens likučiai buvo laikomi namuose tikintis, kad apsaugos nuo ligų ir kitų nelaimių.
Nuo 1394 minimas šventasis miškas. Prie kalno augo trikamienė apie 600 metų Laimos liepa. Nuo 19 amžiaus Rambyno kalne vyksta kultūriniai renginiai, buvo sodinami proginiai medžiai, rengtos dainų šventės.
Rambynas
Išliko piliakalnio kalvos šiaurinės papėdės dalis. 2002 V. Šimėno vadovaujama ekspedicija, ištyrusi 150 m2 plotą, kultūrinio sluoksnio nerado. Manoma, Rambyne stovėjo skalvių pilis Ramigė (1276 sunaikinta Vokiečių ordino). Apleidus pilį kalną imta garbinti.
2341
1344