rameñtai, priemonės, padedančios judėti po vienos arba abiejų kojų operacijos ar esant kojų, dubens ir stuburo pažeidimams, dėl traumos arba ligos. Ramentai su riešo ir pažasties atramomis gaminami iš medžio arba metalo. Juos galima išardyti ir aukštį reguliuoti pagal ligonio ūgį.
Susideda iš dviejų lenktų stovų, kuriuos viršuje jungia skersinis – pažasties atrama. Skersinis apsuktas veltiniu ir aptrauktas oda, zomša arba standžiu audeklu. Maždaug ties stovų viduriu varžtais ir veržlėmis pritvirtintas antras trumpesnis skersinis – riešo atrama; jį galima priveržti aukščiau arba žemiau. Apačioje stovai varžtais priveržiami prie tiesaus atraminio stovo, ant kurio būna užmautas guminis antgalis. Jo apačia yra grublėta, kad ramentas neslidinėtų. Ramentai su riešo ir alkūnės atramomis gaminami iš metalo. Turi skersines riešo atramas ir ovalias kiek įdubusias plokšteles, į kurias remiasi alkūnės. Atramos ir plokštelės aptrauktos oda. Tokius ramentus dažniausia naudoja fiziškai stiprūs žmonės, turintys tvirtus rankų raumenis. Tinkamai naudotis ramentais apmoko gydytojas arba gydomosios kūno kultūros instruktorius.
ramentai: a – su riešo ir pažasties atramomis, b – su riešo ir alkūnės atramomis