ramnamieji váistai, trankviliántai (lot. tranquillans, kilm. tranquillantis – raminantis), vieni psichotropinių vaistų. Dažniausia skiriami nerimo sutrikimams (panikai, agorafobijai, socialinei ir kitoms fobijoms), neurastenijai, miego, psichosomatiniams sutrikimams gydyti. Dėl sukeliamos priklausomybės nuo jų rizikos raminamieji vaistai vartojami ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Neretai skiriami kartu su antidepresantais, neuroleptikais, kitais vaistais, psichoterapija. Raminamieji vaistai dar skiriami esant alkoholio ar narkotikų nutraukimo sindromui su sunkia abstinencija (delyru), kai delyras pasireiškia dėl centrinės nervų sistemos organų pažeidimų, demencijos, esant bet kokios kilmės psichomotoriniam sujaudinimui, agresijai, kai neveikia žodinės raminimo priemonės, taip pat sergant epilepsija. Pagal cheminę sandarą skiriamos dvi raminamųjų vaistų grupės: benzodiazepinai ir nebenzodiazepininiai raminamieji. Pirmieji pasižymi ketveriopu poveikiu (mažina nerimą, migdo, atpalaiduoja ruožuotuosius raumenis, slopina epilepsinius iškrūvius galvos smegenyse), veikia stipriau ir greičiau negu antrosiosios grupės raminamieji vaistai, bet sukelia daugiau nepageidaujamų reiškinių (apatiją, nuovargį, eisenos sutrikimus ir griuvimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, negalėjimą orientuotis, valdyti prietaisų, mechanizmų, vairuoti). Raminamuosius vaistus skiria visų specialybių gydytojai. Dėl piktnaudžiavimo pavojaus raminamųjų vaistų laikymas, gabenimas, išrašymas, naudojimas yra griežtai reglamentuoti. Plačiausiai vartojami šie benzodiazepinai: diazepamas, bromazepamas, lorazepamas, nitrazepamas, alprazolamas, midazolamas, oksazepamas, dikalio klorazepatas, chlordiazepoksidas. Iš nebenzodiazepininių raminamųjų vaistų paminėtini bušpironas, zaleplonas, zolpidemas, zopiklonas. Šie vaistai veikia labiau selektyviai (tik migdo arba tik slopina nerimą).
2641