Raminta Šerkšnytė
Šerkšnýtė Raminta 1975 06 16Kaunas, lietuvių kompozitorė, pianistė. G. Šerkšnio duktė. 2000 baigė Lietuvos muzikos akademiją (O. Balakausko kompozicijos klasę). Nuo 2012 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje; docentė (2012). 1997–2008 stažavo kompozitorių kursuose Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Latvijoje. Bendradarbiavo su Kremerata Baltica, Bavarijos radijo simfoniniu, Birminghamo simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dirigentais Marisu Jansonu (1943–2019), M. Gražinyte‑Tyla, M. Pitrėnu ir kitais muzikantais.
Kūryba
Kūrybai būdinga Vakarų ir Rytų kultūrinių archetipų paieška ir jų dermė, mažoro ir minoro jungtis. Muzika išsiskiria savitu grožiu, ją įkvepia gamta (Baltijos jūros mistika) ir psichologinės būsenos, ji įtraukia į plačią emocijų skalę (nuo meditacijos iki dramatiškos ekspresijos).
Kūriniai
Svarbesni kūriniai: Aurei Regina Caeli mišriam chorui (1996), De Profundis styginių orkestrui (1998), Aisbergas simfoniniam orkestrui (2000), Idée Fixe šešiems perkusininkams (2002), Rytų elegija styginių kvartetui (2002, Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausio metų kūrinio premija), Sūkurys smuikui ir instrumentiniam ansambliui (2004), Kalnai migloje simfoniniam orkestrui (2005), kantata‑oratorija Saulėlydžio ir aušros giesmės (2007, R. Tagorės tekstas), Vasarvidžio giesmė styginių orkestrui (2009), Ugnys simfoniniam orkestrui (2010, Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausio metų kūrinio premija), opera Penki Merės stebuklai (2016, libretas R. Skučaitės, premjera 2017, Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausio metų kūrinio premija), Gloria pučiamųjų kvintetui, chorui, simfoniniam orkestrui ir video projekcijoms (2017), Te Deum sopranui, mecosopranui, tenorui, bosui, pučiamųjų kvintetui, simfoniniam orkestrui (2023).
Sukūrė kūrinių solo instrumentams, kūrinių vaikams ir muzikos teatro spektakliams (P. Süskindo Kontrabosas, Albinos Žiupsnytės Saula, abu 2005, už pastarojo muziką Auksinis scenos kryžius 2005, Tankredo Dorsto, Ursulos Ehler Aš, Fojerbachas 2006, visų režisierius V. Masalskis, H. Ibseno Visuomenės priešas 2011, režisierius J. Vaitkus).
R. Šerkšnytės kūriniai skambėjo tarptautiniuose muzikos festivaliuose ir koncertuose Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje.
Apdovanojimai
Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausio metų kūrinio premija (2003, 2006, 2012, 2017), Auksinis scenos kryžius (2005), Lietuvos nacionalinė premija (2008), kompozicijos konkurso Jaunųjų muzikų simpatijos taurė Monake pagrindinis prizas (2011).
2271