Rãmiojo vandenýno raukšltoji srits, judri Žemės plutos juosta abipus Ramiojo vandenyno, apimanti susiraukšlėjusias įvairaus amžiaus kalnų grandines ir dabartinio raukšlėjimosi zoną. Skiriama rytinę ir vakarinę Ramiojo vandenyno raukšlėtosios srities dalys. Ramiojo vandenyno raukšlėtoji sritis yra tarp vandenyno giliausių duburių ir platformų pakraščių. Susideda iš dvejopų tektoninių struktūrų: žemyninio tipo Žemės plutos sandaros raukšlėkalnių (Australijos rytinė, Kinijos pietrytinė dalys, Verchojansko‑Čiukčijos srities, Sichote Alinio kalnai, Šiaurės Amerikos Kordiljerai, Andai, Antarktida) ir vandenyninio tipo Žemės plutos sandaros giliausias įdubas juosiančių sričių. Pastarąsias struktūras sudaro vėlyvojo kainozojaus raukšlėti Ramiojo vandenyno pakraščių salų lankai, salos (Sachalinas, Hokaidas, Taivanas, Naujoji Gvinėja), vandenyninės depresijos ir pakraštinės jūros (Ochotsko, Japonijos); šioje zonoje kontrastingas dugno reljefas, tebevyksta aktyvūs tektoniniai judesiai, vulkanizmas ir žemės drebėjimai. Salų lankai (Aleutų, Kurilų, Japonijos, Marianų, Filipinų, Tongos‑Kermadeco salynai) ištįsę Ramiojo vandenyno šiauriniu ir vakariniu pakraščiu, kur Ramiojo vandenyno plokštė nyra po Eurazijos plokšte. Ramiojo vandenyno rytiniame pakraštyje daugiau kaip 10 000 km ištįsęs žemyninis Andų‑Kordiljerų vulkaninis lankas. Šiame ruože po Pietų ir Šiaurės Amerikos plokštėmis nyra Ramiojo vandenyno ir smulkesnės Nazcos, Kokosų, Juano de Fucos plokštės. Magminiai arba vulkaniniai lankai ištįsę abiem Ramiojo vandenyno pakraščiais ir kartu sudaro didžiulį Ugnies žiedą, kuriame yra dauguma veikiančių sausumos ugnikalnių. Šioje zonoje žemės drebėjimų epicentrai būna iki 700 km gylyje.
1417