Menéndez Pidal Ramón (Ramonas Menèndesas Pidãlis) 1869 03 13La Coruña 1968 11 14Madridas, ispanų filologas, istorikas, folkloristas, medievistas. Ispanijos filologinės mokyklos kūrėjas. Filol. dr. (1893). Ispanijos karališkosios akademijos narys (1902), 1925–39, 1947 – prezidentas. Studijavo filologiją Madrido ir Tulūzos universitetuose. 1899–1939 Madrido universiteto romanų filologijos profesorius. 1914 įkūrė žurnalą Revista de filología española. Veikalai Laros infantų legenda (La leyenda de los infantes de Lara 1896), Giesmė apie manąjį Sidą (Cantar del Mío Cid 3 t. 1908–12), Kastilijos epas ispanų literatūroje (L’Épopée castillane à travers la littératura espagnole, prancūzų kalba 1910, papildytas leidimas ispanų kalba 1945), Trubadūrų poezija ir trubadūrai (Poesía juglaresca y juglares), Karalius Rodrigas literatūroje (El Rey Rodrigo en la literatura, abu 1924), Ispanų romanserai: Teorija ir istorija (Romancero hispánico: Teoría e historia 2 t. 1953), Ispanų epinės poezijos relikvijos (Reliquias de la poesía épica española 1951) skirti herojinio epo ištakoms tirti. Veikaluose apie aukso amžiaus klasikinę ispanų literatūrą (rinkiniai Literatūros etiudai / Estudios literarios 1920, Apie Cervantesą ir Lope de Vegą / De Cervantes y Lope de Vega 1940) analizuojami filosofiniai etiniai Renesanso literatūros pagrindai. Dar parašė veikalus Ispanų kalbos istorinės gramatikos vadovėlis (Manual de Gramática histórica española 1904), Ispanų kalbos kilmė (Orígen del español 1926).
2440