Pérez de Ayala Ramón (Ramonas Pèresas de Ajalà) 1880 08 09Oviedo (Astūrijos autonominė sritis) 1962 08 05Madridas, ispanų rašytojas, diplomatas. Ispanijos karališkosios akademijos narys (1928). Oviedo universitete studijavo teisę, Madrido universitete – filosofiją ir literatūrą. Per I pasaulinį karą dirbo periodinio leidinio La prensa korespondentu. 1931–36 ambasadorius Didžiojoje Britanijoje. Per Ispanijos pilietinį karą (1936–39) emigravo į Argentiną; 1954 grįžo į Ispaniją. Poetinei kūrybai būdinga modernistinės tendencijos, polinkis į pesimizmą. Išgarsėjo kaip romanistas, prozai būdinga realistinė ir kostumbristinė (kostumbrizmas) maniera, satyros ir humoro elementai. Joje vaizduojama šalies gyvenimas, žmonių nusivylimas esama santvarka, meno ir gyvenimo santykis. Žymiausi pirmojo kūrybos etapo prozos kūriniai yra vieno veikėjo siejami 4 romanai, turintys autobiografinių elementų: Rūkas viršūnėse (Tinieblas en las cumbres 1907), A. M. D. G. (1910), Lapės letena (La pata de la raposa 1912), Risnotojos bei šokėjai (Troteras y danzaderas 1913). Sukūrė modernistinės krypties eilėraščių (rinkiniai Tako taika / La paz del sendero 1904, Begaliniai takai / El sendero innumerable 1916, Keliaujantis takas / El sendero andante 1921). Dar parašė romanų trilogiją Prometėjas (Prometeo), Sekmadienio šviesa (Luz de domingo), Citrinų kritimas (La caída de los limones, visi 1916), romanus Belarminas ir Aplonijus (Belarmino y Aplonio 1921), Medaus mėnuo, ledo mėnuo (Luna de miel, luna de hiel), Urbano ir Simonos darbai (Los trabajos de Urbano y Simona, abu 1923).
2440