ramóvė, Lietuvos karininkų ir karo valdininkų klubas, kurio tikslas – burti karininkus, viešai jiems atstovauti, stiprinti karinę ir tautinę dvasią bei tradicijas, remti karo ir bendrojo mokslo sklaidą, sportą, suteikti karininkams poilsio vietą. 1919 įsteigtas Kauno įgulos karių klubas (veikė trumpai). 1922 įkurtas Kauno įgulos karininkų klubas, greitai pervadintas Lietuvos karininkų ir karo valdininkų klubu. 1924 kalbininko J. Jablonskio siūlymu klubas pavadintas Lietuvos karininkų ramovės vardu. Ramovė buvo valdoma visuotinio atstovų suvažiavimo vieneriems metams renkamos 15 seniūnų tarybos. Jos pirmininkas buvo pavaldus krašto apsaugos ministrui. Ramovė buvo išlaikoma iš karininkų atlyginimų. 1935–37 pastatyti nauji ramovės rūmai Kaune (architektas S. Kudokas, interjero autorius architektas J. Kova-Kovalskis). Ramovėje buvo organizuojami valstybiniai renginiai, iškilmingi posėdžiai, literatūros vakarai, paskaitos. Čia glaudėsi įvairios organizacijos: Savanorių kūrėjų sąjunga, Atsargos karininkų sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto studentų – atsargos karininkų korporacija Ramovė, Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija, gydytojų korporacija Fraternitas Lithuanica. Ramovė globojo Karo mokslų draugiją, su ja leido žurnalą Kardas. Per SSRS okupaciją pastate veikė SSRS kariuomenės Kauno įgulos karininkų namai; 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 06 panaudojus ginkluotąją pastato blokadą rūmai grąžinti Lietuvos kariams. Juose įsikūrė šauliai, jaunalietuviai, kitos organizacijos, organizuojami įvairūs krašto apsaugos sistemos renginiai, minėjimai, tarptautinės karo medikų ir teisininkų konferencijos. 1999–2007 rūmai restauruoti.
1935 atidaryta Palangos karininkų ramovė, buvo jų ne tik kultūrinio, bet ir fizinio poilsio vieta. SSRS okupacijos metu ramovės pastatas (vila) priklausė poilsio namams, vėliau – sanatorijai. 1993 vila perduota Krašto apsaugos ministerijai, 1995 atkurta Palangos karininkų ramovė.
1939 Lietuvai atgavus Vilnių metų pabaigoje atidaryta Vilniaus įgulos karininkų ramovė (įsikūrė buvusiame lenkų karininkų kazino miesto centre). SSRS okupacijos metu uždaryta, jos vietoje veikė SSRS kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų namai (iki 20 a. 7 dešimtmečio įsikūrė buvusioje Vilniaus generalgubernatorių rezidencijoje, vėliau persikėlė į naują pastatą). 1993 atkurta Vilniaus įgulos karininkų ramovė tapo kariuomenės ir visuomenės susitikimo vieta, veikia meno kolektyvai, puoselėjama Lietuvos Respublikos kariuomenės ir Vilniaus krašto kultūra.
1935