Ramsaro konvencija

Ramsãro konveñcija, Tarptautnės svarbõs šlapỹnių ir vandeñs paũkščių buvenių konveñcija (Convention on Wetlands of International Importance Especially as Waterfowl Habitat). Dar vadinama Šlapynių konvencija. Ja siekiama išsaugoti svarbiausias žemės šlapynes (pelkes, ežerynus, lagūnas, upių deltas, maršas, užliejamas pajūrio zonas, atolus, tvenkinius, drėgnas pievas), kurios yra retų augalų ir gyvūnų (ypač vandens paukščių) buveinės. Konvencija pasirašyta 1971 02 02 Ramsare (Iranas), įsigaliojo 1975 12 21. Australija, Suomija, Švedija, Iranas, Pietų Afrikos Respublika, Graikija ir Bulgarija buvo pirmosios valstybės, dar prieš įsigaliojant konvencijai pateikusios tarptautiniam pripažinimui jų teritorijoje esančias svarbiausias šlapynes. 2021 konvenciją buvo pasirašiusi 171 šalis, o Ženevoje veikiantis sekretoriatas tarptautinės svarbos šlapynėmis yra pripažinęs 2422 objektus, kurių bendras plotas yra 254,59 mln. hektarų.

Ramsaro konvencijos logotipas

Daugiausia Ramsaro konvencijai priklausančių vietovių yra Didžiojoje Britanijoje (175) ir Meksikoje (142), didžiausią plotą jos užima Bolivijoje (14,842 mln. hektarų). Pačios reikšmingiausios tarptautinės reikšmės konvencijos sąraše esančios šlapynės (38) įrašytos ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad šlapynių ekosistemų funkcionavimui didelės reikšmės turi ne tiek valstybių sienos, kiek hidrologinio režimo išsaugojimo galimybės, skatinamas valstybių bendradarbiavimas ir tarpvalstybinių konvencijai priklausančių vietovių steigimas.

Priemonės

Pasaulyje yra 13 tarpvalstybinių konvencijai priklausančių vietovių (iš jų 12 Vidurio ir Rytų Europoje ir 1 Afrikoje). Ramsaro konvenciją pasirašiusios šalys periodiškai vykstančiuose pasitarimuose numato priemones, kurių reikia jos misijai įgyvendinti – vietiniais ir nacionaliniais veiksmais bei tarptautinėmis bendradarbiavimo priemonėmis išsaugoti ir racionaliai naudoti šlapynes pasaulio mastu. Reguliariai atnaujinamuose konvencijos veiksmų planuose numatomos šių vietovių tvarkymo ir ekologinio atkūrimo priemonės, švietimo programų tobulinimas, įvairių visuomenės grupių informavimas apie šlapynių reikšmę. Ypač skatinamos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių ir privataus sektoriaus pastangos saugoti ir racionaliai naudoti šlapynes. Siekiama šlapynių naudojimo klausimus integruoti į bendruomenių ir įvairaus lygio darnaus vystymosi planus bei priimant kitus sprendimus kartu su savivaldos institucijomis ir kitomis visuomenės struktūromis.

Visuomenė skatinama dalyvauti atrenkant Ramsaro konvencijos reikalavimus atitinkančias šlapynes, kurios galėtų papildyti konvencijai priklausančių vietovių sąrašą. Konvencijos priemonės stiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir ryšius su Biologinės įvairovės konvencijos, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir kitų konvencijų įgyvendinimo priemonėmis ir aplinkosaugos bei kitų valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų sąveiką.

Vertinimo kriterijai

Šlapynė arba pelkė gali būti laikoma tarptautiniu mastu svarbia, jei atitinka kurį nors iš šių 9 kriterijų:

1 kriterijus. Ji yra tipiškas, retas ar unikalus natūralaus ar beveik natūralaus šlapynių tipo pavyzdys, randamas atitinkamame biogeografiniame regione.

2 kriterijus. Ji palaiko pažeidžiamas, nykstančias ar kritiškai nykstančias rūšis arba ekologines bendruomenes, kurioms gresia pavojus.

3 kriterijus. Joje yra augalų ir (arba) gyvūnų rūšių populiacijų buveinės, svarbios tam tikro biogeografinio regiono biologinei įvairovei palaikyti.

4 kriterijus. Ji palaiko augalų ir (arba) gyvūnų rūšis kritiniame jų gyvenimo ciklo etape arba suteikia prieglobstį nepalankiomis sąlygomis.

5 kriterijus. Ji reguliariai palaiko 20 000 ar daugiau vandens paukščių.

6 kriterijus. Ji reguliariai palaiko 1 % vandens paukščių vienos rūšies ar porūšio populiacijos individų.

7 kriterijus. Ji palaiko didelę dalį vietinių žuvų porūšių, rūšių ar šeimų įvairiuose gyvenimo tarpsniuose, rūšių sąveiką ir (arba) populiacijas, kurios atspindi pelkių naudą ir (arba) vertybes ir prisideda prie pasaulinės biologinės įvairovės.

8 kriterijus. Ji yra svarbus maisto šaltinis žuvims, reikšminga nerštavietėms, migracijos keliams, nuo kurių priklauso pelkių ar kitų vietų žuvų ištekliai.

9 kriterijus. Ji reguliariai palaiko 1 % vienos rūšies arba porūšio individų (ne paukščių), kurie yra priklausomi nuo pelkių.

Ramsaro konvencija Lietuvoje

Ramsaro konvenciją Lietuva ratifikavo 1993 12 20. Į konvencijai priklausančių vietovių sąrašą įtraukta Čepkelių rezervatas, Kamanų rezervatas, Viešvilės rezervatas, Žuvinto biosferos rezervatas ir Nemuno deltos regioninis parkas, o 2011 įtraukti Adutiškio–Svylos–Birvėtos šlapynių kompleksas ir Girutiškio pelkė. Bendras plotas daugiau kaip 65 581 tūkst. hektarų. Konvencijos dokumentuose Lietuva minima dar ir todėl, kad kartu su Baltarusija turi tarpvalstybinę Čepkelių rezervato ir Katros baseino konvencijos vietovę.

-šlapynių konvencija

1163

762