ramùnė (Matricaria), astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. 7 rūšys. Ramunė paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Vienametė, 10–80 cm aukščio kvapi, dažnai gausiai šakota žolė su stačiu ar pagulusiu stiebu.
Lapai 2–3 kartus plunksniškai suskaldyti siauromis skiltimis, apatiniai susitelkę į skroteles, kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai šakelių galuose susitelkę į graižus. Graižai kūgiški, su kraštiniais liežuviškaisiais žiedais arba be jų. Liežuviškieji žiedai vienalyčiai. Vamzdiškieji žiedai dvilyčiai, geltoni arba žalsvi. Vaisius – lukštavaisis, be skristuko. Bevainikė ramunė (Matricaria discoidea) ir vaistinė ramunė (Matricaria recutita) – vaistiniai augalai. Labiausiai vertinama vaistinė ramunė. Gydymui naudojami iš žiedų (vadinamų ramunėlėmis) gaminami antpilai, nuovirai ir kiti preparatai. Iš viso augalo gaunami eteriniai aliejai naudojami farmacijos, kosmetikos ir parfumerijos pramonėje. Vaistinei žaliavai gauti vaistinės ramunės auginamos plantacijose. Lietuvoje 2 rūšys. Vaistinė ramunė – archeofitas, aptinkama gana retai. Dažnai auginama daržuose, laukuose. Bevainikė ramunė – labai dažnas svetimžemis augalas, aptinkamas kiemuose, pakelėse, patakėse, rečiau pasėliuose.
vaistinė ramunė
849