Rimekis Ramutis 1950 03 30Tilvikai (Klaipėdos rj.), lietuvių teatro aktorius. M. Rimeikio tėvas.
Išsilavinimas ir teatro vaidmenys
1972 baigė Lietuvos konservatoriją (kurso vadovė I. Vaišytė, specialybės pedagogas V. Jurkūnas). 1972–92 ir nuo 2001 vaidina Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (iki 1998 Lietuvos akademinis dramos teatras). 1976–91 Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų liaudies teatro režisierius. 1992–2001 dirbo Kultūros ir švietimo ministerijos Menų departamento (nuo 1997 Menų skyriaus) Teatro sektoriuje (1994–97 vadovas). 2011–22 Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas. Reikšmingų vaidmenų sukūrė režisieriaus H. Vancevičiaus spektakliuose: Laurynas (Just. Marcinkevičiaus Katedra, nuo 1973), Gregersas Verlė (H. Ibseno Laukinė antis 1973), Gediminas Džiugas (Sodybų tuštėjimo metas 1975, pagal J. Avyžių), Slenderis (W. Shakespeare’o Vindzoro šmaikštuolės 1977), Malakauskas (B. Sruogos Kazimieras Sapiega 1979).
Ramutis Rimeikis
Kiti svarbesni vaidmenys: Sajapinas (A. Vampilovo Ančių medžioklė 1977), Pelius Razumas (K. Sajos Ubagų sala 1980), Simonas (Molière’o Šykštuolis 2000, visų režisierė I. Bučienė), Gavrilas (J. Radičkovo Viduržiemis 1978), Grigorijus (Aleksandro Galino Ir vėlei tenai, kur marios šviesų 1986, abiejų režisierius R. Tuminas), Simas (Meisteris ir sūnūs 1978, režisierė K. Kymantaitė), Edgaras (W. Shakespeare’o Karalius Lyras 1983, režisierė A. Ragauskaitė), Vaitiškis (Paskendusi vasara 2001, pagal M. Katiliškį, režisierius J. Dautartas), Barzdyla (M. Ivaškevičiaus Išvarymas 2011), Kapitulos maršalka (Just. Marcinkevičiaus Katedra 2012, abiejų režisierius O. Koršunovas), Filosofas (Kosmosas+ 2014, režisierė Kirsten Dehlholm), Jakobas (Intymūs pokalbiai, pagal I. Bergmaną, režisierius V. Rumšas), Leonas (Agnesės Rutkēvičos Gyvūnas (Ku kū), režisierius R. Atkočiūnas, abu 2016), Vyras (Martino Alguso Sieros magnolijos 2022, režisierė Eglė Švedkauskaitė).
Režisuoti teatro ir televizijos spektakliai
Režisavo dramos spektaklių Lietuvos teatruose (J. Erlicko Pakeleivingi 1993, S. Shepardo Proto melas 1994, Franciso Veberio Vėpla 1998, Johno Crowellio Valanda ir visas gyvenimas 2000, O. Záhradniko Solo laikrodžiui su gegute 2001, Miškais ateina ruduo 2004, pagal M. Katiliškį, Tamarikso žydėjimas 2006, pagal R. Šavelį, E. de Filippo Mano šeima 2008, Piotro Gladilino Iš miglos išniro angelas 2009, H. Ibseno Laukinė antis 2015), televizijos spektaklių (K. Būgos, Mykolo Palionio Dėdė atvažiavo 1997, P. Pundzevičiaus‑Petliuko Velnias ne boba 1998, Vinco Adomėno Svetimos plunksnos 2000). Parengė apie 300 literatūros ir muzikos programų.
1706