rángas (pranc. rang – eilė, vieta), sąvoka, kuria apibūdinamas kai kurių matematikos struktūrų dydis. Tiesinėje algebroje vektorių sistemos rangas yra didžiausias tiesiškai nepriklausomų tos sistemos elementų skaičius, vektorinės erdvės rangas – jos bazės elementų skaičius; dar vadinamas erdvės matmeniu arba dimensija. Matricos rangas yra jos eilučių arba stulpelių sudarytos vektorių sistemos rangas; n‑tos eilės kvadratinė matrica apverčiama tada ir tik tada, kai jos rangas yra n. Rangas tinka algebroms, grupėms ir kitoms struktūroms bei objektams apibrėžti.
1751