rañkinis, sportinis kamuolio žaidimas.
Taisyklės
Žaidžia 2 komandos po 7 žaidėjus 40 × 20 m dydžio aikštelėje (paprastai salėje). Tikslas – varant, perdavinėjant rankomis vienas kitam kamuolį įmesti į varžovų komandos vartus. Žaidžiama 2 kėliniai po 30 min negryno laiko. Laimi komanda, įmetusi kamuolį daugiau kartų į varžovų vartus. Vartai 3 m pločio, 2 m aukščio; juos gina vartininkas. Kamuolys pripučiamas, jo skersmuo 58–60 cm (vyrų), 54–56 cm (moterų), masė 425–475 g (vyrų), 325–375 g (moterų). Puolančiosios komandos žaidėjams draudžiama prieiti prie varžovų vartų arčiau kaip per 6 metrus.
rankinio aikštės schema
Istorija
Kamuolio žaidimai rankomis, primenantys rankinį, minimi jau senovės antikos rašytiniuose šaltiniuose. Viduriniais amžiais panašūs kamuolio žaidimai buvo kultivuojami Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Čekijoje, Skandinavijos šalyse. 1898 rankinį sukūrė H. Nielsenas (Danija) Ordrupo miesto merginų gimnazijos kūno kultūros pamokoms paįvairinti. Daugelyje šalių paplito tik 20 a. viduryje. Iš pradžių vyravo didysis (lauko) rankinis. Komandą sudarė 11 žmonių, buvo žaidžiama lauke, futbolo aikštėje. Vėliau buvo rengiamos rungtynės ir didžiojo, ir dabartinio, mažojo (salės) rankinio, kuris, kaip dinamiškesnis, patrauklesnis, nepriklausantis nuo oro sąlygų, nurungė didijį. 1936 didysis rankinis įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1938 Vokietijoje įvyko pirmieji vyrų didžiojo ir mažojo rankinio čempionatai (laimėjo abi Vokietijos komandos), 1957 – pirmasis moterų pasaulio čempionatas. Paskutinis vyrų didžiojo rankinio pasaulio čempionatas surengtas 1966 (moterų – 1960). 1972 vyrų, 1976 moterų mažasis rankinis įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1946 įkurta Tarptautinė rankinio federacija (International Handball Federation, IHF), kuri 2022 vienijo 209 nacionalines federacijas. Stipriausi yra Vokietijos, Rusijos, Danijos, Serbijos, Vengrijos, Švedijos, Rumunijos, Prancūzijos, Ispanijos rankininkai.
Nuo 1997 vyksta paplūdimio rankinio oficialios varžybos (taisyklės parengtos 1993). Žaidžia 2 komandos po 4 žaidėjus (vienas iš jų vartininkas) 40 × 20 m dydžio smėlio aikštėje. Žaidžiama 2 kėliniai po 10 min negryno laiko.
Lietuvoje
Lietuvoje rankinis pradėtas žaisti 1928 Klaipėdoje. 1931–32 žaidė ir moterų komandos Kaune, bet žaidimas neišpopuliarėjo. Rankinis vėl pradėtas žaisti 1954 Vilniuje (11 žaidėjų komandos). 1954 įkurta Lietuvos rankinio federacija (LRF). Nuo 1955 rengiamos Lietuvos vyrų ir moterų rankinio taurės varžybos, nuo 1956 kasmet – Lietuvos rankinio čempionatai. 1957 pradėjo žaisti, nuo 1962 dalyvauti čempionatuose 7 žaidėjų komandos. Kauno Žalgirio moterų komanda 1957, 1960, 1966–67 tapo SSRS čempione, 1961, 1963, 1965, 1978 – vicečempione, 1956, 1962, 1964, 1974, 1979 SSRS čempionato bronzos medalio, 1978 – SSRS taurės, 1967 ir 1968 Europos šalių čempionių taurės laimėtoja. Kauno Atleto vyrų rankinio komanda 1963 tapo SSRS čempione, 1962 vicečempione.
Lietuvos rinktinės žaidėjas Aurelijus Sabonis atakuoja Kroatijos rinktinės vartus (2010)
Kitos Lietuvos rankinio komandos SSRS čempionatų prizininkės: moterų – Kūno kultūros instituto (1958), Vilniaus Žalgirio (1964; abi antra vieta), Žemės ūkio akademijos (1959) ir Vilniaus Eglės (1981, 1987; abi trečia vieta), vyrų – Kauno Žalgirio (trečia vieta 1966), Granito (trečia vieta 1979, 1986; antra vieta, 1981, 1985). SSRS tautų spartakiadoje 1971, 1983, 1986 moterų rinktinė laimėjo bronzos, 1979 – sidabro, 1979 vyrų rinktinė – bronzos, 1983 – sidabro medalius. 1963–65 SSRS moterų, 1963–65 ir 1968–70 vyrų rankinio rinktines treniravo J. Grinbergas (nuo 1959 Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) kategorijos teisėjas, 1972–2000 IHF teisėjų ir taisyklių komisijos narys). IHF taurę 1987 laimėjo vyrų Granito komanda (1988 žaidė turnyro finale), 1988 – moterų Eglės komanda (1989 žaidė finale). 1998 Europos ir 1999 pasaulio merginų iki 20 m. čempionate Lietuvos rinktinė užėmė 2 vietą.
Pasaulio jaunimo čempionais 1977 tapo V. Novickis ir V. Sadaunykas, 1979 V. Katarskytė, 1981 R. Vilimaitė, 1983 L. Obručaitė, 1985 ir 1987 D. Kalauskaitė‑Zinkevičienė, R. Kužimova, A. Miklušytė‑Fridrikas, J. Žemaitytė‑Jankevičienė, pasaulio čempionais 1982 V. Novickis, S. Mažeikaitė‑Strečen, R. Valuckas, 1990 A. Miklušytė‑Fridrikas (1999 geriausia pasaulio rankininkė). Olimpinėse žaidynėse aukso medalius iškovojo 1976 ir 1980 A. Česaitytė‑Nenėnienė, 1980 S. Mažeikaitė‑Strečen, 1988 V. Novickis, sidabro – 1980 V. Novickis. Kiti žymiausi rankininkai: E. Janilionytė‑Buzelienė, R. Krumcholcaitė‑Stasiulevičienė (vartininkė), E. Klumbytė‑Petkienė, J. Kaučikas, A. Mazelauskas, Valdas Novickis, Aurelijus Sabonis. Lietuvos rankinio federacija 1991 priimta į Tarptautinę rankinio federaciją, 1992 patvirtinta tikrąja jos nare. 2010 Lietuvoje rankinį žaidė 5200 sportininkų, dirbo 107 treneriai, 2018 rankinį žaidė 3568 sportininkai, dirbo 92 treneriai.