rañkpinigiai, pinigų suma, kurią viena šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Rankpinigiai yra vienas prievolių užtikrinimo įvykdymo būdų. Prievoliniuose santykiuose, kurie atsiranda dėl rankpinigių sutarties sudarymo, dalyvauja 2 šalys: rankpinigių davėjas (kreditorius) ir rankpinigių gavėjas (skolininkas). Jais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Sutartis dėl rankpinigių, kad ir kokia būtų perduodama pinigų suma, turi būti rašytinė, joje būtina nurodyti, kad perduodama pinigų suma yra rankpinigiai. Liudytojų parodymai, kad perduota pinigų suma yra rankpinigiai, neturi juridinės galios. Rankpinigiai dažniausiai taikomi prievoliniuose santykiuose, atsirandančiuose sudarant sutartis (pavyzdžiui, pirkimo ir pardavimo, nuomos, rangos, krovinių pervežimo). Rankpinigiai pagal savo juridinę reikšmę atlieka šias funkcijas: įrodomąją (rankpinigių sumokėjimas įrodo, kad tarp davėjo ir gavėjo yra ar bus sudaryta sutartis), mokamąją (perduota rankpinigių suma įskaitoma pagal sutartį priklausančių mokėjimų sumai), užtikrinamąją (kai davusi rankpinigius šalis neįvykdo rankpinigiais užtikrintos prievolės, ji netenka teisės juos išieškoti iš rankpinigių gavėjo, o kai gavusioji rankpinigius šalis neįvykdo prievolės, jai atsiranda pareiga sumokėti davusiajai šaliai dvigubą sumą). Jei šalis nevykdo ar netinkamai vykdo savo subjektinę prievolinę pareigą ir dėl to kita šalis patiria nuostolių, kaltoji šalis privalo atlyginti tik tą dalį, kurios nepadengia rankpinigių suma (šalys turi teisę sutartyje nustatyti kitaip). Tuo atveju, kai šalys neįvykdė savo prievolinės pareigos dėl aplinkybių, už kurių atsiradimą neatsako (pavyzdžiui, negalima išnuomoti per stichinę nelaimę sugriuvusio gyvenamojo namo), rankpinigius davusioji šalis turi teisę susigrąžinti duotą pinigų sumą ar gavusioji šalis privalo grąžinti gautą sumą. Jei rankpinigiais užtikrinta sutartis pripažįstama negaliojančia, tai ir prievolė, atsiradusi iš rankpinigių sutarties kaip papildoma, yra negaliojanti.
LIETUVOJE Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001) nustato, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis (susitarimas vėliau sudaryti pagrindinę sutartį), taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.