Rapallo (Rapãlas), miestas Italijos šiaurės vakaruose, Ligūrijoje, prie Ligūrijos jūros Genujos įlankos, į pietryčius nuo Genujos.
Rapallo
29 400 gyventojų (2024).
Nedidelis uostas. Per Rapallo eina Genujos–La Spezijos–Pisos geležinkelis, šiauriau miesto – automobilių magistralė. Siuvimo, maisto (alyvuogių aliejaus), tekstilės, cemento, metalo apdirbimo pramonė. Dailieji amatai. Italijos Rivjeros poilsio ir turizmo centras, pajūrio kurortas; daug viešbučių. Miesto muziejus, meno galerijos. Tvirtovė (1551, perstatyta 17 a.), Šventųjų Gervazo ir Protazo bazilika (1118, perstatyta 17 a. pradžioje); netoli Rapallo – Montallegro Dievo Motinos sanktuarijus (1558–1640). Rapallo yra Portofino regioninio gamtos parko teritorijoje.
Istorija
Dabartinio Rapallo vietoje žmonių gyventa nuo 8 a. prieš Kristų. Rašytiniuose šaltiniuose Rapallo gyvenvietė pirmą kartą paminėta 964. 13 a. pradžioje ji pateko į Genujos įtakos sferą (šis statusas išliko iki 18 a. pabaigos–19 a. pradžios Napoleono karų), 1203 su gretimais kaimais perduota valdyti podestai. 1494 Rapallo nesėkmingai mėgino užimti Aragono karalystės laivynas (iki 21 a. pradžios išliko įvykiui paminėti pastatyta šventykla). 16 a. miestelį kelis kartus nusiaubė Osmanų imperijos ir berberų piratai (jų puolimams atremti prie jūros pastatyta pilis). 1797 nukariavo Prancūzija, jis prijungtas prie Ligūrijos respublikos, po ilgų kovų su Austrijos kariuomene – prie Prancūzijos Apeninų departamento (1805). Nuo 1815 Pjemonto‑Sardinijos karalystės dalis.
1868 nutiesus Nicos–Romos geležinkelį Rapallo tapo turizmo centru, čia mėgo atostogauti Europos įžymybės. I pasaulinio karo pabaigoje ir tuoj po jo čia vyko keli svarbūs tarptautiniai pasitarimai: 1917 Didžiosios Britanijos, Italijos ir Prancūzijos konferencija dėl karo pabaigos, 1920 pasirašyta Italijos ir Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės (nuo 1929 Jugoslavija) sutartis dėl sienų (Rapallo sutartis), 1922 čia Vokietija ir Sovietų Rusija pasirašė Rapallo sutartį dėl diplomatinių santykių užmezgimo. Per II pasaulinį karą miestas buvo partizaninio judėjimo centras. Vėliau ypač sparčiai plėtojosi 1969 nutiesus Genujos–Livorno automobilių magistralę (1951–81 gyventojų skaičius padvigubėjo).