Rãpolas (hebr. rafael − Dievas išgydė), judėjų ir krikščionių angelologijoje − arkangelas. Rapolas – vienas nedaugelio angelų, Biblijoje minimų vardu. Apie Rapolą daugiausia rašoma Tobito knygoje; pasakojama, kad Rapolas moko gydymo ir egzorcizmo meno, todėl dažniausiai vaizduojamas su gyvate. Dievo siųstas Rapolas žmogaus pavidalu apsireiškė Tobito sūnui Tobijui (Tob 3, 16) ir jį lydėjo į Mediją, bet iki kelionės pabaigos Rapolas neatskleidė savo asmenybės. Tobijui sužvejojus didžiulę žuvį, Rapolas jį pamokė, kad žuvies kepenis ir širdį reikia deginti, kai vyras ir moteris yra apsėsti demono, o tulžimi patepti aklo žmogaus akis (Tob 6, 7−9); taip buvo nuvaikytas demonas Asmodėjas, persekiojęs Raguelio dukrą Sarą, o Tobitui grąžintas regėjimas. Kelionės pabaigoje Rapolas pasakė, kad yra vienas iš septynių angelų, kuriems yra leista tarnauti Viešpaties Šlovės akivaizdoje (Tob 12, 15).
Rapolas (dailininkas P. Perugino, Tobijas su arkangelu Rapolu, aliejus, 1500−05, Nacionalinė galerija Londone)
Pagal kitą angelologijos sistemą, Rapolas yra vienas iš keturių svarbiausių angelų šalia Mykolo, Gabrieliaus ir Urielio (Enocho pirma knyga 9, 1−3).
Rabinistinėje tradicijoje Rapolas yra vienas iš trijų angelų, pasirodžiusių Abraomui, kad padėtų išgyti po apipjaustymo (Pr 18). Pasakojama, kad Rapolas Nojui davė knygą, kurioje buvo surašytas mokymas apie žvaigždes, gydymo menas ir gebėjimas suvaldyti demonus. Rapolas dažniausiai minimas su magija susijusiuose tekstuose ir užrašuose ant amuletų graikų ir koptų kalbomis. Manoma, Rapolas yra vienas iš septynių angelų, minimų Naujoje Testamento Apreiškime Jonui.
Ezoteriniuose tekstuose pasakojama, kad iš keturių pasaulio elementų Rapolas valdo žemę. Kabaloje laikomas viena iš dešimties Gyvybės medžio sefirų (dalių). Zohare rašoma, kad Rapolas yra angelas, pasirodantis per aušrą ir palengvinantis ligonių kančias. Krikščioniškoje tradicijoje Rapolas yra piligrimų palydovas, dažniausiai vaizduojamas avintis sandalais ir keliaujantis su piligrimo lazda ir krepšiu ant peties. F. Botticinio, Rembrandto, Tiziano, A. del Verrocchio ir kitų dailininkų kūriniuose dažniausiai vaizduojamas kartu su Tobiju kaip sparnuotas šventasis, kartais − šalia Adomo ir Ievos arba kaip serafas su šešiais sparnais.
2182