Mackónis Rapolas, iki 1940 Mackẽvičius 1900 11 29Paąžuolė (Kaniavos vlsč.) 1982 01 09Vilnius, lietuvių rašytojas. J. Mackonio brolis.
Biografija
1924 baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, laisvojo klausytojo teisėmis studijavo humanitarinius mokslus Vilniaus universitete. Nuo 1925 bendradarbiavo leidiniuose Kelias, Vilniaus rytojus, Vilniaus aidas, Aidas, Jaunimo draugas, Menas ir literatūra, Vilniaus varpas, Lietuviškas baras, Lietuvos aidas, Naujoji Romuva, Tėviškė. Redagavo dienraščius Vilniaus balsas (1939–40), Naujoji Lietuva (1941–43). Buvo Lietuvių mokslo, Lietuvos rašytojų ir kitų lietuviškų draugijų narys. 1943–45 nacių kalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje. Išėjęs į laisvę iki 1952 gyveno Lenkijoje, čia lenkų saugumo suimtas ir perduotas sovietiniam saugumui, nuteistas ir įkalintas sovietiniame lageryje Kemerovo srityje. 1956 amnestuotas, grįžo į Vilnių. 1962–82 dirbo Lietuvos dailės muziejuje.
Rapolas Mackonis
Kūryba
Parašė istorinių apysakų apie spaudos draudimo laikotarpį (Kovoje už gimtąją kalbą 1929, Pilkieji didvyriai 2 dalys 1929–30), biografinių apybraižų (Daktaras Jonas Basanavičius 1930, Teodoras Narbutas 1939), apysakų Vilniaus krašto lietuvių valstiečių ir inteligentų socialinėmis temomis Čia mūsų žemė (1935), Kapinės (1936), Sunkus kelias (1937), satyrinę apysaką Politrukas Srulis Švindelmacheris (1942), apie kalėjimą Stutthofo koncentracijos lageryje (1948), prisiminimus apie B. Sruogą (1957), esė Iš kavinės į kavinę (išleista 1994), apybraižų (rinkinys Dvylika Vilniaus kunigų, išleistas 1994), literatūrinių portretų eskizų Senoji vilniečių karta (išleista 1999), atsiminimų knygą Amžiaus liudininko užrašai (išleista 2001).
R: A. Lapinskienė Atėjęs Vilniun: rašytojas ir publicistas Rapolas Mackonis Vilnius 2014.
2271