žydinčių rapsų laukas
rãpsai, bastutinių (Brassicaceae) šeimos, bastučio genties, rapso tipinio varieteto (Brassica napus var. napus) vienamečiai (žieminiai arba vasariniai) aliejiniai žemės ūkio kultūriniai augalai. Kilę iš Azijos pietvakarinės dalies susikryžminus kopūstui (Brassica oleracea) ir ropei (Brassica rapa). Europoje pradėti auginti 16 a. pabaigoje–17 a. pradžioje. Iš sėklų gaunama rapsų aliejus ir išspaudos. Rapsų aliejus naudojamas gaminant margariną, majonezą, muilą, dažus, dyzelinius degalus ir tepalus, tekstilės pramonėje. Iš 1 t rapsų sėklų gaunama apie 400 kg aliejaus ir apie 560 kg baltymingų išspaudų gyvuliams. 20 a. Kanados, Danijos, Vokietijos, Švedijos selekcininkai sukūrė mažai eruko rūgšties turinčias rapsų veisles, kurios auginamos daugiau kaip 30 šalių.
Rapsų produktyvumas priklauso nuo veislės, agrotechnikos, gamtinių sąlygų. Vasarinių rapsų produktyvumas šiek tiek mažesnis. Nuo 1996 auginamos Vokietijoje, Prancūzijoje sukurtos hibridinės veislės. Šios veislės pasižymi aliejingumu (45–50 %) ir baltymingumu (17–25 %). Jungtinių Tautų maisto ir žemės organizacijos duomenimis (FAO), pasaulyje rapsų gamyba išaugo nuo vidutiniškai 12,7 mln. t (1980–82), 36 mln. t (2003) iki 71,33 mln. t (2021; 2020 – 72,38 mln. t), 2020 visame pasaulyje buvo pagaminta 25,2 mln. t rapsų aliejaus. 2022 daugiausia pasaulinės rapsų produkcijos užaugino Kanada (18,70 mln. t), Kinija (15,53 mln. t), Indija (11,96 mln. t), Australija (6,82 mln. t), Prancūzija (4,52 mln. t), Rusija (4,29 mln. t), Vokietija (4,30 mln. t), Lenkija (3,49 mln. t), Ukraina (3,32 mln. t), Jungtinės Amerikos Valstijos (1,74 mln. t); šios šalys iš viso užaugino 74,88 mln. t, likusios šalys augintojos – 12,34 mln. t rapsų.
rapsų sėklos ir žiedai
Lietuvoje
rapsų pasėliai Raudonikiuose (Alytaus rj. savivaldybė)
Pagal vegetacijos trukmę ir sėjos laiką skirstomi į žieminių ir vasarinių veislių grupes. Žieminiai rapsai žydi anksti, gegužės viduryje (sodams žydint), vasariniai – birželio ir liepos mėnesiais (priklauso nuo sėjos ir vegetacijos laiko, kuris tęsiasi 90–100 dienų). Rapsų daigai pakelia nuo –2 iki –3 °C temperatūrą, todėl sėjami anksti pavasarį kartu su ankstyvuoju vasarojumi. Rapsai geriau žiemoja, kai šalčiai nedideli, o sniego pakanka. Jiems kenkia rapsinės spragės (spragės), rapsiniai žiedinukai, rapsiniai pjūkleliai, kopūstinės kandys, rapsinės blakės, kopūstiniai stiebiniai ir ankštariniai paslėptastraubliai, ankštariniai gumbauodžiai. Rapsų kenkėjams ir ligų sukėlėjams naikinti naudojami pesticidai.
Lietuvoje rapsų pasėliai auginti prieš II pasaulinį karą, plačiau pradėti auginti nuo 1986. Iki 1990 Lietuvoje rapsai daugiau auginti pašarui, vėliau ir sėkloms (aliejui).
1998 prie Lietuvos žemės ūkio rūmų įsteigta Rapsų augintojų ir perdirbėjų asociacija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rapsų pasėlių plotai didėjo: 1993 auginta 5,2 tūkst. ha, 1999 – 83,3 tūkst. ha, 2010 – 256,7 tūkst. ha rapsų (iš jų vasarinių rapsų 164,5 tūkst. ha, žieminių – 92,2 tūkst. ha), 2022 – 352,6 tūkst. ha (žieminių rapsų 336,4 tūkst. ha, vasarinių – 16,2 tūkst. ha), tik 2023 rapsų auginta mažiau – 307,7 tūkst. ha, 2024 (išankstiniais duomenimis) rapsų pasėlių bendras plotas – 333,1 tūkst. ha (žieminių rapsų – 325,3 tūkst. ha, vasarinių – 7,8 tūkst. ha). Geriausiai auga Vidurio Lietuvos žemumos derlinguose rudžemiuose ir išplautžemiuose. 2023 rapsų derlius (bendras) buvo 814 978 tonų (žieminių rapsų 805 562 t, vasarinių – 9416 t), derlingumas – 2,67 t/ha (žieminių rapsų 2,70 t/ha, vasarinių – 1,38 t/ha). Nacionaliniame 2024 augalų veislių sąraše įrašyta 70 žieminių ir 48 vasarinės linijinės ir hibridinės rapsų veislės.
rapsų derliaus nuėmimas kombainu
1021
L: R. Velička Rapsai Kaunas (2002), A. A. Šiuliauskis Praktinė augalininkystė: javai ir rapsai Vilnius (2015).
-rapsas