rasakilà (Alchemilla), erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 300 rūšių. Rasakila paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje vėsaus ir vidutiniškai šilto klimato srityse, atogrąžose – tik kalnuose. Didžiausia įvairovė Europoje.
Daugiametė žolė su storu sumedėjusiu šakniastiebiu. Stiebas status arba pagulęs, gausiai plaukuotas. Lapai ilgakočiai, lapalakštis beveik apskritas arba inkstiškas, plaštakiškai skiautėtas, retai plaštakiškai suskaldytas. Žiedai smulkūs dvilyčiai, susitelkę į viršūninius šluotelės pavidalo žiedynus. Hipantija ąsotėlio pavidalo. Taurėlapiai 4 arba 5, gelsvai žalsvi ar beveik geltoni. Vainiklapių nėra. Vaisius – lukštavaisis. Atvirų vietų, daugiausia pievų augalai. Daugelio rūšių rasakilos, dažniausia pievinės rasakilos (Alchemilla xanthochlora) lapai ir šakniastiebiai naudojami liaudies medicinoje, rečiau šiuolaikinėje medicinoje. Šakniastiebiuose kaupiasi daug raugų. Gėlynuose, dažniausiai alpinariumuose, auginama alpinė rasakila (Alchemilla alpina), švelnioji rasakila (Alchemilla mollis), žvilgioji rasakila (Alchemilla conjuncta). Lietuvoje 26 rūšys savaiminės, dar daugiau kaip 5 rūšys auginamos gėlynuose. Pagal surinktus pavyzdžius aprašytos 2 rūšys – Snarskio rasakila (Alchemilla snarskisii) ir žalialapė rasakila (Alchemilla viridifolia).
pievinė rasakila
849