Raséinių mšis, tankų mūšis per Antrąjį pasaulinį karą. Vyko 1941 06 23–26, SSRS–Vokietijos karo pradžioje, prie Raseinių tarp nacių Vokietijos ir SSRS kariuomenių.
Karinės pajėgos ir vadai
Raseinių mūšyje kovėsi Vokietijos kariuomenės 4‑oji tankų grupė (vadas Erichas Kurtas Richardas Hoepneris), 3‑ioji tankų grupė (vadas Hermannas Hothas) ir SSRS karinių pajėgų 28‑oji tankų divizija (vadas I. Černiachovskis) bei 23‑ioji tankų divizija (vadas Timofejus Orlenko). Vokietija mūšyje panaudojo 245 tankus, SSRS – 749 tankus.
Eiga
1941 06 22 Vokietijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Lietuvos teritoriją, kitą dieną prie Raseinių H. Hotho 3‑iąją tankų grupę užpuolė SSRS tankai, tačiau dalis vokiečių tankų prasmuko, o vokiečių bombonešiai dalį sovietinių tankų sunaikino. Vakare 300 SSRS tankų pasuko Varnių, po to – Kražių link. Vėliau prie Kaltinėnų šiuos tankus apšaudė vokiečių artilerija, įvyko kautynės, kurias laimėjo nacių pajėgos.
06 23 ryte pasiekusi Dubysą ties Kybartėlių tiltu SSRS 23‑ioji tankų divizija pradėjo ir E. K. R. Hoepnerio 4‑osios tankų grupės puolimą. Vokiečiai palei upę išrikiavo apie 100 tankų ir pasiruošė gynybai. Sovietiniai tankai kirto upę ir apšaudomi vokiečių artilerijos sunaikino nacių prieštankinės artilerijos pozicijas miške. Tuomet 4‑oji tankų grupė pradėjo kontratakuoti, bet dėl atsakomųjų sovietinių tankų šūvių buvo priversta trauktis. SSRS tankų divizija artėjo link Raseinių, tačiau prie pat miesto stabtelėjo pritrūkusi šaudmenų ir kuro; laukdama kuro ir ruošdamasi lemiamam puolimui ši divizija susitelkė ir užsimaskavo Gruzdiškės apylinkėse. 06 23 popietę sovietiniai tankai vėl pajudėjo Raseinių link, tačiau po vokiečių artilerijos apšaudymo buvo priversti trauktis atgal.
SSRS kariuomenės tankas KV‑2 per Raseinių mūšį
06 24 SSRS tankų pajėgoms buvo įsakyta trauktis į Latviją, tačiau dėl karo sumaišties įsakymas jų nepasiekė. Tą pačią dieną 23‑ioji tankų divizija buvo apsupta, jos vadai nusprendė iš likusių tankų suformuoti kelias smogiamąsias grupes ir bandyti pralaužti apsupties žiedą. 06 25 ryte šios grupės nesėkmingai bandė prasiveržti iš apsupties ties Šaukotu. Tą patį rytą 28‑oji sovietinė tankų divizija mėgino veržtis pro Vosiliškį, bet prasiveržusius tankus pasivydavo apsisukę vokiečiai. Tokiu būdu nacių tankų pajėgos sustabdė apie 18 sovietinių tankų. Jų likučiai buvo nublokšti į mišką prie Sokaičių kaimo. Šie tankai dar kelis kartus mėgino atakuoti, tačiau vokiečiai juos apšaudė sunkiąja artilerija.
06 25 ryte SSRS 28‑oji tankų divizija dar kartą pabandė pralaužti vokiečių gynybą tarp Kaltinėnų ir Kražių, tačiau nesėkmingai – 130 sovietinių tankų sunaikino sunkioji ir prieštankinė vokiečių artilerija. Galiausiai vokiečiai patys ėmė supti į mišką pasitraukusius sovietinius tankus, kuriems pavyko prasiveržti Užvenčio link (jų buvo likę tik apie 30). 06 26 ryte vokiečiai įsiveržė į mišką, kuriame slėpėsi 28‑osios tankų divizijos likučiai, ir sutriuškino beveik visus paskutinius šios divizijos tankus.
Mūšio nuostoliai ir reikšmė
Raseinių mūšyje SSRS kariuomenė prarado 746, Vokietijos karinės pajėgos – dalį mūšyje naudotų tankų (skaičius nežinomas). Po sėkmingo mūšio Vokietijos kariuomenė galėjo toliau judėti į priekį Rytų fronte.