rašomoji mašinėlė

kanceliarinė rašomoji mašinėlė

rãšomoji mašinlė, įtaisas tekstui spausdinti vienu arba keliais (per kalkę) egzemplioriais. Turi svirtinį spausdinimo mechanizmą, vežimėlį su voleliu popieriui įdėti ir laikyti, pastūmos ir perjungimo mechanizmus spausdinti mažosiomis arba didžiosiomis raidėmis. Spausdinama svirties galvutės, kurioje yra iškilus šrifto ženklas, smūgiu per dažų juostą į popierių. Tai atlieka svirtinis spausdinimo mechanizmas, veikiantis mechaniniu, elektriniu ar elektroniniu būdu ir valdomas klaviatūros klavišais. Klaviatūra turi raidžių, skaitmenų, skyrybos ženklų, matematikos simbolių, pagalbinių ženklų (skliaustų, trupmenos, kėlimo), taip pat registro, tabuliatoriaus, vežimėlio pastūmos valdymo klavišus. Lotynų abėcėlių rašomosios mašinėlės turi iki 46 klavišų. Spausdinimo greitis dažniausiai apie 7–10 ženklų per sekundę. Rašomoji mašinėlė būna kelioninė, portatyvinė, kanceliarinė, specialioji.

Pirmasis rašomosios mašinėlės patentas 1714 išduotas Henryʼiui Milliui (Anglija). 1868 Ch. L. Sholesas, Samuelis Willardas Soule’is ir Carlosas Gliddenas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) sukūrė rašomąją mašinėlę, kurios pagrindu pradėta serijinė gamyba. 1903 sukurtas dabartinės rašomosios mašinėlės prototipas. Nuo 21 a. pradžios paplitus kompiuterinei technikai mažai naudojama.

535