Rãštai, paskutinis hebrajų Biblijos (Tanachas) knygų rinkinys. Eina po Toros ir Pranašų knygų. Sudaro 13 knygų: Psalmynas, Raudų knyga, Giesmių giesmė, Patarlių knyga, Jobo knyga, Mokytojo knyga, Rūtos knyga, dvi Metraščių knygos , Ezros knyga, Nehemijo knyga, Esteros knyga, Danieliaus knyga. Penkios jų (Giesmių giesmė, Rūtos, Raudų, Mokytojo, Esteros knygos) sudaro Ritinių (hebr. Megilot) knygų grupę. Danieliaus ir Esteros knygose yra ilgi fragmentai aramėjų kalba.
Iš visų trijų Tanacho rinkinių Raštų pavadinimas (hebr. Ketuvim, gr. Hagiographa) įsitvirtino vėliausiai. Gana anksti Biblija imta skirstyti į tris dalis, bet 1 a. dar nebuvo nusistovėjęs Raštų pavadinimas. Filonas Aleksandrietis minėjo Pranašų knygas, Psalmyną ir kita. Panašus Biblijos skirstymas paminėtas NT Evangelijos pagal Luką Jėzaus kalboje (turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse; Lk 24, 44). Rabinistinėje literatūroje Raštų pavadinimu dažniausiai įvardijama visa Biblija. Raštai apima įvairaus laikotarpio knygas, bet Raštai kanonizuoti vėliausiai – 2 amžiuje. Siracido knygoje yra paminėtos beveik visos Raštų knygos, išskyrus Esteros ir Danieliaus (jos kanonizuotos vėliausiai). Jos neminimos ir Kumrano rankraščiuose. Raštai nei konteksto, nei ideologiniu požiūriu nesudaro vientiso rinkinio. Dauguma jų buvo parašytos dar nepasibaigus pranašų laikotarpiui. Nors atskiros Raštų knygos buvo gana anksti kanonizuotos, nebuvo įtrauktos į Pranašų knygų rinkinį. Manoma, yra įkvėptos ne tik Dievo, bet ir žmogaus, ar ir dėl kitų priežasčių (Psalmynas ir Patarlių knygos) netiko prie Pranašų knygų konteksto. Kitos Raštų knygos (Ezros, Metraščių pirma ir antra, Danieliaus) buvo parašytos per vėlai, kad būtų galėjusios tapti Pranašų knygų dalimi. Gemaroje pateikiamas Raštų knygų eiliškumas remiasi chronologija: pirmoji Rūtos knyga baigiasi karaliaus Dovydo genealogija; po jos – Psalmynas, jo dalis yra priskiriama šiam karaliui. Paskui eina Jobo knyga, veikiausiai todėl, kad tradicija šios knygos parašymo laiką priskiria karalienės Sabos gyvenamajam laikotarpiui. Patarlių, Mokytojo ir Giesmių giesmės knygos buvo priskirtos karaliui Saliamonui; Raudų knyga – pranašui Jeremijui. Manoma, kad Danieliaus knyga buvo parašyta žydų tremties laikotarpiu. Metraščių pirma ir antra knygos rankraščiuose yra arba Raštų pradžioje, arba pabaigoje. Priklausomai nuo Metraščių knygų vietos, Ezros ir Nehemijo knygos yra arba priešpaskutinės, arba paskutinės, nors abi jos tęsia Metraščių knygų pasakojimą. Psalmių, Jobo ir Patarlių knygos visada sudaro vieną grupę, – joje pirmoji dažniausiai yra Psalmių knyga. Visos trys knygos pasižymi poetiškumu ir vadinamos Teisybės knygomis (hebr. Sifrei Emet). Išskirtinė ir Ritinių knygų vieta. Senoviniuose rankraščiuose jos dažniausiai yra Raštų dalis, bet neretai priskiriamos ir Torai. Rabinistinėje literatūroje trys jų (Giesmių giesmė, Mokytojo ir Raudų knyga) paminėtos kaip mažosios Raštų knygos. Atsiradus papročiui Ritinių knygas skaityti per šventes (Giesmių giesmės knygą – per Paschą, Rūtos – per Šavuot, Raudų – avo mėnesio 9 dieną, Mokytojo – per Sukotą, Esteros – per Purimą) jos visos buvo priskirtos vienai grupei. Toks jų eiliškumas jau buvo pirmose spausdintinėse hebrajų Biblijose.
2182