Rastatto taika

Rastatto taika (Rãštato taikà), 1714 03 06 Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio VI ir Prancūzijos taikos sutartis dėl Ispanijos įpėdinystės karo (1701–14) pabaigos. Karolis VI atsisakė pretenzijų į Ispanijos sostą (bet nepripažino Burbonų teisės valdyti Ispaniją). Prancūzija sutiko, kad Karolis VI valdytų jo kariuomenės užimtus Pietų Nyderlandus, Milano ir Mantujos kunigaikštystes, Neapolio karalystę ir Sardiniją, grąžino į rytus nuo Reino esančius Breisachą, Kehlį ir Freiburgą. Mainais Prancūzija gavo Strasbūrą, Landau ir Elzasą, jos sąjungininkams Bavarijos kurfiurstui ir Kölno arkivyskupui leista susigrąžinti valdas ir atkurtos kitos jų teisės. Rastatto taika ir kitų Ispanijos kare dalyvavusių šalių sudaryta Utrechto taika (1713) tapo vėlesnių Europos tarptautinių santykių pamatais. 1714 09 Badene Karolis VI patvirtino Rastatto taikos sąlygas Šventosios Romos imperijos valstybių vardu.