rastrų geometrinės schemos: a – linijinio, b – dvilinijinio, c – rombinio, d – šachmatinio, e – spindulinio, f – apskritiminio
rãstras (lot. raster – kauptukas, kaplys), optinis įtaisas, kurį sudaro vienarūšiai maži optiniai elementai (lęšiai, prizmės, veidrodžiai), struktūriškai moduliuojantys šviesos srautą. Rastro elementai paviršiuje sudaro įvairias geometrines schemas. Skaidrusis rastras susideda iš šviesą praleidžiančių ir ją sugeriančių elementų, atspindintysis – iš šviesą atspindinčių ir sugeriančių elementų. Rastras, fokusuojantis šviesos srautą, vadinamas optiniu, keičiantis šviesos srauto struktūrą, bet ne eigą – mechaniniu. Vienas arba keli rastrai ir ekranas sudaro rastrinę optinę sistemą. Svarbiausi rastro parametrai: rastro žingsnis (elementų pasikartojamumo periodas), šviesingumas, židinio nuotolis. Poligrafijoje naudojami dvilinijiniai projekciniai autotipiniai rastrai, kurie fotografuojant reprodukciniu prietaisu toninį vaizdą suskaido į rastrinius elementus. Gautas negatyvas naudojamas autotipinėms spaudos formoms gaminti. Kompiuterinėse leidybos sistemose toninis atvaizdas skaidomas skaitmeniniu būdu naudojant vaizdo skaidymo programas.
Giliaspaudėje naudojamas mechaninis rastras, skaidantis vaizdą į atskirus elementus ir sudarantis pertvaras tarp jų. Rastrai dar naudojamas fotografijoje, kine, televizijoje.
1333