Ras kãpinės, vienos svarbiausių ir seniausių kapinių Lietuvoje. Yra Vilniuje, Rasų rajone, Rasų-Ribiškių kalvyne. Plotas 10,4 hektaro.
Istorija
1801 Vilniaus miesto magistrato sprendimu įsteigė Misionierių vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, vykdydama Vilniaus vyskupijos valdytojo nurodymą mirusiuosius laidoti ne prie bažnyčios, bet už miesto ribų. 3,51 ha ploto Rasų kapinės pašventintos 1801 05 06, laidoti pradėta 05 08. Pastatyti klasicistiniai kolumbarijai: 1802 – šiaurinis, 1806 – pietinis (nugriauti 1937 ir 1957). 1814 nupirktas žemės plotas, vėliau imtas vadinti Literatų kalneliu. 19 amžiaus pirmoje pusėje pastatytas špitolės namelis.
Rasų kapinės
Rasų kapinių Didžioji koplyčia Vilniuje (pastatyta 1838–1850, architektas Tomas Tišeckis)
1847 šalia Rasų kapinių vakarinės dalies, vadinamosiose Našlaičių kapinėse, pradėti laidoti Antakalnio ligoninėje mirę kariai. 1850 tarp kolumbarijų baigta statyti neogotikinė koplyčia (architektas T. Tišeckis), 1888 – varpinė (architektas J. Januševskis). 1912 įrengtos naujos kapinės – Naujosios Rasos; čia 1919–1921 palaidoti 22 Lietuvos kariuomenės kariai ir 36 Lenkijos kariai bei legionieriai. Netoli nuo šių kapinių palaidoti 1941 Birželio sukilimo 24 dalyviai, 1995 čia įrengtos paminklinės lentos (architektės Ž. A. Mačionienė ir M. Kijauskienė). Šalia Rasų kapinių rytinės dalies 1919 04 laidoti mūšiuose su Sovietų Rusijos kariuomene žuvę Lenkijos legionieriai, vėliau – 1920–1945 žuvę ar nuo žaizdų mirę Lenkijos kariai.
Žymiausi kapai
Rasų kapinėse palaidota Vasario 16 Akto signatarų (J. Basanavičius, M. Biržiška, J. Vileišis; yra simbolinis K. Bizausko, P. Dovydaičio, V. Mirono kapas-kenotafas, skulptorius V. Urbanavičius), žymių dailininkų (P. Smuglevičius, M. K. Čiurlionis, A. Gudaitis, A. Kučas, V. Kisarauskas), istorikų (J. Lelewelis, E. Słowackis), teisininkų (M. P. Römeris), architektų (J. Kłosas, A. Vivulskis, G. Landsbergis-Žemkalnis, S. B. Lasavickas), kino režisierių (R. Vabalas), rašytojų (F. Aliachnovič, A. Luckevič, V. Mykolaitis‑Putinas, B. Sruoga), dainininkų (K. Petrauskas), kompozitorių (M. Petrauskas), visuomenės ir kultūros veikėjų (Vaclovas Biržiška, Viktoras Biržiška, V. Daugirdaitė-Sruogienė, J. Šlapelis, P. Vileišis).
Jono Basanavičiaus kapas Rasų kapinėse (1933, © Kauno IX forto muziejus)
1936 05 12 įrengtoje kriptoje (architektas W. Jastrzębowskis) sidabrinėje urnoje palaidota J. Piłsudskio širdis ir jo motinos Marijos Piłsudskos palaikai. Ši kapavietė apjuosta tvora, vartuose yra koplytėlė su Aušros Vartų koplyčios Švč. Mergelės Marijos atvaizdu.
Žymiausi paminklai
Rasų kapinėse pastatyta daug 19 amžiaus skulptorių (J. Rosińskio, J. Horbacewicziaus, J. Kozłowskio) sukurtų paminklų. Tarp atvežtų iš Lenkijos žymiausi I. Salmonovičuvnos (1903, skulptorius L. Vasilkovskis), J. Montvilos (1914, skulptorius Z. Otto), J. K. Vilčinskio (po 1885, skulptorius B. Sobolewskis), J. Basanavičiaus (1929, skulptorius R. Bikneris), E. Słowackio (1880, skulptorius J. Labanowskis) antkapiniai paminklai. Iš B. Balzukevičiaus sukurtų paminklų žymiausias – J. Lelewelio antkapis (1932).
Rasų kapinių Vilniuje antkapinis paminklas (marmuras, 20 a. pradžia; 2003–2004 restauravo V. Milašius)
Yra daug lietuvių skulptorių ir architektų sukurtų vertingų paminklų: M. K. Čiurlionio (1931, skulptorius J. Zikaras), G. Landsbergio‑Žemkalnio (1927, skulptorius R. Karpavičius, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis), P. Višinskio (1971, skulptorius B. Vyšniauskas, architektas V. Gabriūnas), P. Vaičiūno (1963, skulptorius V. Vildžiūnas, architektas V. Brėdikis), K. Petrausko ir M. Petrausko (1983, skulptorius A. Zokaitis, architektas E. P. Stasiulis), K. Borutos (1970, skulptorius V. Vildžiūnas), V. Mykolaičio‑Putino (1977, skulptorius V. Vildžiūnas, architektas Č. Mazūras), B. Dauguviečio (1956, skulptorius R. Jakimavičius), B. Sruogos (1952, skulptorius P. Aleksandravičius, architektas S. Ramunis), R. Vabalo (2002, skulptorius J. Jagėla).
1863–1864 sukilimo dalyvių laidotuvės
2017 01 pradėjus Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus atsitiktinai rasti palaidojimai. Pratęsus paieškas rasti dvidešimties (iš 21; nepavyko surasti S. Išoros palaikų) 1863–1864 sukilimo vadų ir dalyvių, nužudytų Vilniaus Lukiškių aikštėje, palaikai: vadų K. Kalinausko, Z. Sierakausko, Tito Dalevskio, Mieczysławo Dormanowskio, Ignacijaus Zdanevičiaus, dalyvių Jano Benkovskio, Eduardo Čaplinskio, Jokūbo Čechamo, Juozapo Jablonskio, B. J. Koliškos, Julijano Leśniewskio, Alberto Liaskovičiaus, Jano Marčevskio, Henriko Makoveckio, Vladislovo Nikoliajaus, Aleksandro Revkovskio, Juozapo Revkovskio, Kazimiero Sičiuko, Karolio Sipavičiaus, Raimundo Zemackio. 2019 11 22 įvyko valstybinių laidotuvių ceremonija (sukilimo dalyvių palaikai palaidoti Senųjų Rasų kapinių koplyčioje).
1863–1864 sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijos akimirka Senųjų Rasų kapinių koplyčioje
2138
2271
Literatų kalnelis; Naujosios Rasos