Rasýtė (vok. Rossitten; nuo 1946 rus. Rybačij (Rybãčis)), miestelis Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, Kranto (Zelenogradsko) rajone; viena iš Kuršių nerijos municipalinės kaimiškosios gyvenvietės (sudaryta 2005) dalių. 890 gyventojų (2010). Rasytė įsikūrusi Kuršių nerijos pietinėje dalyje, prie Kuršių marių, į pietvakarius nuo Nidos, į šiaurės rytus nuo Kranto. Žvejų laivų prieplauka. Per miestelį eina Kranto–Klaipėdos plentas. Žvejyba. Turizmas. Paukščių stebėjimo stotis (įkūrė J. Thienemannas, 1901; viena pirmųjų Europoje). Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė. Netoli Rasytės yra Žuvėdrų liūno (rusų kalba Čiaikos) ežeras.
Istorija
Rasytės liaudies mokykla (iki 1945)
Rasytė pirmą kartą paminėta 1372 Wartberge’s kronikoje. 1379 minimas žirgynas veikiausiai veikė Rasytėje, 1389 minima smuklė. Nuo 14 a. pabaigos Rasytė buvo nakvynės punktas kelyje į Ventę ir Žemaitiją. Veikė plytinė (Klaipėdos pilies rekonstrukcijai 1404 pagaminta 443 000 plytų). 16 a. Rasytė tapo domeno (5 žvejų kaimai) centru. Gyventojai (prūsai, iš Latvijos Kuršo atsikėlę kuršininkai, vadinami kuršiais, lietuvininkai) vertėsi žvejyba, žemės ūkiu. 16 a. pradžioje Rasytę sudarė 2 gyvenvietės: priešais pilį (pastatyta, manoma, 14 a. viduryje; 16–17 a. sandūroje buvo likusios tik apgriuvusios sienos) ir priešais bažnyčią (gyvenvietė tapatinama su būsimais Kuncais, arba Kunce). Nuo 16 a. 6 dešimtmečio Rasyte vadinama tik gyvenvietė priešais pilį. 1531 minimas Rasytės evangelikų liuteronų kunigas aptarnavo visos Kuršių nerijos gyventojus. 1555–1804 kaip nerijos parapijų (Rasytė, senieji Pilkopiai, Nida, Karvaičiai, Šarkuva) centro funkcijas buvo perėmusi įkurta Kuncų parapija. Rasytė vėl tapo centru, kai 1804 smėlis užpustė Kuncus.
1873 pastatyta evangelikų liuteronų mūrinė bažnyčia. 1541 užrašyta 90, 1701 – 85, 1820 – 190, 1905 – 520 parapijiečių. Lietuviškos pamaldos laikytos iki 19 a. antros pusės. Nuo 16 a. vidurio veikė parapinė mokykla, nuo apie 1741 – liaudies mokykla. Maždaug iki 19 a. vidurio mokyta ir lietuvių kalba. 1820 Rasytėje buvo 190, 1845 – 252, 1861 – 268, 1871 – 295, 1885 – 369, 1905 – 451, 1939 – 691 gyventojas. Nuo 17 a. vidurio veikė pašto stotis. 20 a. pradžioje gyvenvietė tapo kurortu. Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo (iki 1945) veikė sklandytojų mokykla, jaunimo turistinė bazė, 5 viešbučiai. 1945 Rasytė užimta SSRS kariuomenės, nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai. 20 a. pabaigoje buvusi evangelikų liuteronų bažnyčia paversta cerkve.
2462