rašytinis įrodymas

rašýtinis įródymas, bet koks materialaus pasaulio objektas, kuriame tam tikru būdu užfiksuota bylai turinti reikšmės informacija. Rašytinis įrodymas yra vienas teisminių įrodymų šaltinių. Civilinėje byloje rašytinius įrodymus teismui pateikia dalyvaujantys byloje asmenys, baudžiamojoje byloje – proceso dalyviai. Pagal įtvirtinimo vietą rašytiniai įrodymai gali būti skirstomi į užfiksuotus popieriuje, medyje, plastike, metale, stikle, porceliane. Rašytiniuose įrodymuose informacija gali būti įtvirtinta mechaniniu (išdeginant, išraižant, išskutant ir kitaip), cheminiu (rašant rašalu, pieštuku, tušu, dažant ir kitaip) būdu. Rašytiniai įrodymai pagal formą skirstomi į paprastos rašytinės formos (pavyzdžiui, arbitražiniai susitarimai, preliminarios sutartys, draudimo sutartys, juridinių asmenų steigimo sandoriai), įstatymo nustatytos formos ir turinio (draudimo liudijimas, turistinių paslaugų teikimo sutartis, buhalterinės apskaitos dokumentas) ir privalomos notarinės formos (pavyzdžiui, sandoriai, kuriais perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, povedybinės ir ikivedybinės sutartys) dokumentus. Pagal pateikimo būdą rašytiniai įrodymai skirstomi į pateiktus byloje dalyvaujančių asmenų (proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, rašytinius įrodymus privalo pateikti laikydamiesi teismo proceso reikalavimų), išreikalautus teismo (pavyzdžiui, jei rašytinis įrodymas yra kitoje baudžiamojoje arba civilinėje byloje, nurodoma, kur jis yra, ir teismas išreikalauja atitinkamą bylą). Pagal informacijos atsiradimo būdą rašytiniai įrodymai gali būti pirminiai (originalai) ir antriniai (kopijos, kompetentingų asmenų atlikti nuorašai). Pagal atsiradimo ir susidarymo būdą rašytiniai įrodymai skirstomi į privačiuosius (asmeninius; pavyzdžiui, asmenų rašyti laiškai, dienoraščiai, sutartys, paskolos rašteliai, rašytiniai pareiškimai) ir oficialiuosius (išduotus asmenų, gerai išmanančių atitinkamą veiklos sritį ir dėl to turinčių valstybės ar savivaldybės pasitikėjimą bei suteiktus įgaliojimus veikti, pavyzdžiui, civilinės būklės aktų įrašai, kuriuos atlieka miestų ir rajonų civilinės metrikacijos darbuotojai).