gulsčiasis ratelis (Šakių apskritis, 20 amžiaus pirma pusė)
ratẽlis, verpimo ir siūlų sukimo prietaisas. Turi 50–80 cm skersmens ratą, sukamą kojine pamina; sukimasis odiniu dirželiu (dažnai vaškuotu siūlu) perduodamas ritei. Būna gulsčiasis ir statusis ratelis. Gulsčiojo ratas ir verpimo ritė yra šalia vienas kito, stačiojo ritė yra virš rato.
Istorija
Manoma, pirmieji ranka sukami rateliai 11 amžiuje atsirado Indijoje, 13 amžiuje ėmė plisti, nuo 15 amžiaus plačiai paplito Vakarų ir Vidurio Europoje. 16 amžiaus 4 dešimtmetyje Vokietijoje pradėta daryti ratelius su kojine pamina. Manant, kad verpstukais siūlai geriau suverpiami, daug kur 13–15 amžiuje, kai kur ir 16 amžiaus pirmoje pusėje cechuose verpti rateliais buvo draudžiama.
Rateliai Lietuvoje
Lietuvoje rateliu verpiama nuo 17 amžiaus pabaigos–18 amžiaus pirmos pusės (ilgainiui rateliai pakeitė verpstę). Manoma, ratelis į Žemaitiją ir Užnemunę pateko iš Prūsijos. K. Donelaičio poemoje Metai minimas koja sukamas ratelis (vindas). Iš pradžių ratelis buvo brangus daiktas, jais verpta dvaruose, A. Tyzenhauzo verpimo ir audimo įmonėse, vėliau jie tapo prieinami daugeliui valstiečių. Gulsčiasis ratelis plačiau naudotas Užnemunėje, Aukštaitijoje ir Klaipėdos krašte, statusis – visoje Lietuvoje. Rateliu būdavo ne tik verpiama, bet ir į vieną sukami keli plonesni siūlai. Ratelius iš uosio, liepos, alksnio darydavo amatininkai ratelninkai. Nuo 20 amžiaus pabaigos retai naudojamas.
verpimo ratelis Kėdainių krašto muziejuje
L: Lietuvių liaudies menas knyga 1 Medžio dirbiniai Vilnius 1956.