ratifikãvimas (lot. ratificatio < ratus – teisėtas + facio – darau), ratifikãcija, valstybės valdžios aukščiausios institucijos aktas, kuriuo tvirtinama tarptautinė sutartis, pasirašyta valstybės įgaliotojo atstovo.
Daugelio valstybių konstitucijose nurodoma valstybės vadovo pareiga gauti parlamento pritarimą tarptautinėms sutartims, taip pat nustatoma, kokiu vidaus teisės aktu ratifikuojamos tarptautinės sutartys (pavyzdžiui, Vokietijoje įstatymą dėl sutarties ratifikavimo priima Bundestagas). Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės (1969, Lietuvoje įsigaliojo 1992) nustatyta, kad valstybės sutikimas dėl tarptautinės sutarties privalomumo išreiškiamas ratifikavimu. Pasirašant dvišales sutartis apsikeičiama ratifikaciniais raštais, kurie išrašyti pagal nacionalinę teisę, pasirašant daugiašales sutartis šie raštai deponuojami depozitoriui, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui. Apsikeitimas ratifikaciniais raštais ar jų deponavimas yra aktas, kuriuo tarpvalstybiniuose santykiuose išreiškiamas suinteresuotų valstybių sutikimas prisiimti atitinkamomis sutartimis numatytus įsipareigojimus. Absoliutizmo laikotarpiu ratifikavimas reiškė patvirtinimą, kad monarcho atstovas, pasirašydamas sutartį, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Konstitucinėse valstybėse ratifikavimas tapo priemone parlamentui dalyvauti vyriausybės vykdomoje užsienio politikoje.
Gerardo Terborcho paveikslas 1648 m. gegužės 15 d. Ispanijos ir Nyderlandų Münsterio sutarties ratifikavimas (aliejus, 1648, Amsterdamo valstybinis muziejus)
ratifikavimas Lietuvoje
Lietuvoje tarptautinių sutarčių ratifikavimo vidaus teisinę procedūrą reglamentuoja Konstitucija (1992), Tarptautinių sutarčių įstatymas (1999), Seimo statutas (1994, nauja redakcija 1999). Nustatyta, kad tarptautines sutartis ratifikuoti Seimui teikia Prezidentas savo iniciatyva arba pasiūlius Vyriausybei. Seimas ratifikuoja tarptautines sutartis dėl Lietuvos valstybės sienų pakeitimo, politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis ir tarpusavio pagalbos, su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis, atsisakymo naudoti jėgą ar grasinti jėga, taikos, ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijose, dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose, taip pat daugiašales, ekonomines dvišales, sudaromas ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, sutartis, nustatančias kitokias teisės normas nei galiojantys įstatymai. Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių. Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys yra sudedamoji teisinės sistemos dalis.